Tai įdomu: klausimai-atsakymai

„Sodra“ – tai tarsi valstybinė draudimo kompanija, tik draudžia ji ne daiktus (automobilius, namus, telefonus ir pan.), bet žmones. Šis valstybinis draudimas reikalingas tam, kad žmonės, tuo metu kai serga, patiria traumą, laukiasi ar augina mažus vaikus, neturi darbo, pasensta ir negali dirbti, neliktų be pajamų.

Į „Sodrą“ žmonės, kurie yra draudžiami socialiniu draudimu, dažniausiai kreipiasi dėl jiems priklausančių išmokų.

Taip vadinamos įvairios išmokos (ligos, nedarbo, motinystės, senatvės pensijos), kurias gali gauti žmogus. Dažniausiai tai – išmokos iš „Sodros“, bet kai kurios darbovietės užtikrina ir papildomas socialines garantijas – papildomą sveikatos draudimą, papildomas išmokas nutikus įvairiems įvykiams. Darbinantis labai svarbu išsiaiškinti, kokias socialines garantijas užtikrina darbdavys. Žmonių, kurie dirba samdomą darbą, socialinės garantijos skiriasi nuo tų, kurias turi savarankiškai dirbantys žmonės.

Be to, kad kiekvienas iš mūsų renkamės sritį, kurioje norėtume dirbti (prekyba, medicina, informacinės technologijos, ekonomika), galime pasirinkti ir savo veiklos formą, kitaip tariant – pagal darbo ar kitokią sutartį dirbsime, pradėsime savo verslą ar individualią veiklą, ūkininkausime ir pan.

Nors daugelis žmonių visgi pasirenka samdomą darbą, yra ir kitų galimybių dirbti arba derinti įvairias veiklas. Nusprendęs, kad nori dirbti savarankiškai, žmogus turi pasirinkti, kokią veiklą vykdys – dirbs pagal verslo liudijimą ar rinksis individualios veiklos pažymą. Kalbant paprastai, verslo liudijimas yra skirtas nenuolatinio pobūdžio veikloms (pavyzdžiui, prekiauti rankdarbiais Kaziuko mugėje), o pagrindinis individualios veiklos bruožas – tęstinumas (pavyzdžiui, tam tikrų paslaugų teikimas visus metus).

Pasirinkus dirbti savarankiškai visas reikalingas įmokas ir mokesčius teks apsiskaičiuoti ir sumokėti pačiam. Tai taip pat reiškia, kad reikės nuolat domėtis veiklos apmokestinimą nustatančių įstatymų naujo- vėmis ir sekti aktualią informaciją. Dirbant samdomą darbą tokiais dalykais domėtis nebūtina – aktualią informaciją stebi buhalteris.

Nelegaliu vadinamas darbas, kurį dirbdamas žmogus nėra apdraustas ir neturi jokių garantijų. Dirbant nelegaliai nemokamos nei draudimo įmokos, nei privalomi mokesčiai.

Dažnai žmonėms siūloma dalį darbo dirbti ir atlyginimą už jį gauti nelegaliai. Taip darbdaviai nori sutaupyti ir sumokėti mažiau įmokų už darbuotojus. Pavyzdžiui, sakoma, kad pusę atlyginimo darbdavys mokės legaliai ir nuo šių pinigų sumokės reikalingus mokesčius, o kitą pusę mokės vadinamajame vokelyje – nemokėdamas jokių mokesčių arba kitaip tariant – mokesčius slėps.

Nedarbo išmoka mokama darbo netekusiam žmogui, kuris turi pakankamą nedarbo draudimo stažą. Kitaip tariant – žmogui, kuris dirbo ir mokėjo nedarbo draudimo įmokas ne mažiau kaip 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėn.

Jei sukaupta mažiau nedarbo draudimo stažo nei reikalaujama – išmoka nėra skiriama.

Visą informaciją apie tai, ką daryti, kur kreiptis, kaip apskaičiuojama ir kada mokama nedarbo draudimo išmoka rasite šioje nuorodoje. 

Taip, „Sodros“ mokamos išmokos (ligos, nedarbo, motinystės, vaiko priežiūros ir t.t.) yra prilyginamos draudžiamosioms pajamoms, o laikotarpis, kai šios išmokos gaunamos, įskaitomas į žmogaus kaupiamą stažą senatvės pensijai.
 

Tai sutartinis matavimo vienetas, reikalingas senatvės pensijai apskaičiuoti. Jei žmogus sukaupia mažiau kaip 15 metų stažo, senatvės pensija nemokama. Sukaupus 15 metų stažo mokama mažesnė pensija, o sukaupus 31 metų stažą žmogus gali gauti viso dydžio pensiją.

Nuo 2027 m. norint gauti viso dydžio senatvės pensiją reikės būti sukaupus 35 darbo stažo metus. Iki to laiko stažas yra palaipsniui ilginamas – kasmet po pusę metų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dirbti nelegaliai apsimoka – juk atlyginimas mokamas jo dalies neskiriant mokesčiams. Bet čia galioja toks pat principas, kaip ir, pavyzdžiui, draudžiant automobilį – jei automobilį draudi, gali gauti išmokas avarijos atveju, bet jei jo nedraudi – visas išlaidas teks dengti iš savo kišenės.

Dirbdamas nelegaliai (tai dar vadinama darbu šešėlyje) žmogus turi pagalvoti, iš ko gyvens jei susirgs, kai sulauks pensijos, bet jos nebus uždirbęs. Jei nemokamos socialinio draudimo įmokos (slepiami mokesčiai) – nepriklauso ir jokios išmokos iš „Sodros“.

Nebūtinai, nes stažas skaičiuojamas vertinant, kiek pinigų žmogus oficialiai, mokėdamas visus mokesčius ir įmokas, uždirbo per 12 mėnesių.

O skaičiuojama taip: jei per 12 mėnesių žmogus uždirbo 12 MMAMMAMinimalioji mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur. ir daugiau – jis sukaupė 1 darbo stažo metus, jei uždirbo mažiau kaip 12 MMA – sukaupė proporcingai mažiau darbo stažo. 

Pavyzdžiui, jei žmogus per metus uždirbo 10 000 Eur, o MMA yra 607 Eur – jis sukaupė 1 darbo stažo metus, o jei uždirbo, sakykim, 3 642 Eur (12 MMA = 12 x 607 = 7 284 Eur) – sukaupė 0,5 metų stažo per 12 mėn.

PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas privalomai turi būti apdrausti visi Lietuvos gyventojai. Už dalį žmonių (vaikai iki 18 metų, Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai ir pan.) PSD įmokas moka valstybė, likusieji įmokas turi sumokėti patys arba už juos sumoka darbdavys.

Šis draudimas reikalingas tam, kad veiktų ligoninės, jose būtų gydytojų, būtų teikiama greitoji pagalba, kad prireikus kreiptis į gydytoją, gultis į ligoninę, atlikti tyrimus už šias paslaugas nereikėtų mokėti ir jos būtų suteiktos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Paprastai tariant, tai periodinė nustatyto dydžio išmoka gyventojui tam tikrą laikotarpį arba iki gyvos galvos. Dažniausiai tai – gyvybės draudimo arba pensijos išmoka. Ekonomikos terminų žodyne paaiškinama, kad anuitetas leidžia lėšas sukaupusiam asmeniui gauti garantuotas pastovaus dydžio ar indeksuojamas pajamas nesibaiminant likti be pragyvenimo šaltinio senatvėje. Visa anuitetų forma gautų išmokų suma gali būti didesnė už sukauptą sumą, jei asmens gyvenimo trukmė gerokai viršija vidutinę gyvenimo trukmę, ir mažesnė, jei asmuo gyvena trumpiau.

Valstybė, kurios piliečiai esame, gyvena pagal panašius principus, kaip ir kiekviena šeima: čia įprasta rūpintis vieniems kitais, padėti, paremti, turėti bendrų tikslų ir interesų. Įsivaizduokime, kad 5 žmonės – Inga, Liudas, Agnė, Tomas ir Ignas – yra viena labai maža valstybė. Be to, kad jiems reikalingas būstas, medicinos pagalba, tam tikra infrastruktūra ir pan., jie dar nori būti saugūs užklupus netikėtumams – susirgus, netekus darbo ir pan.
Tam, kad visa tai galėtų turėti, jie turi sutarti dalį savo uždirbamų pajamų skirti visoms šioms reikmėms, priešingu atveju kelią į darbą kiekvienas turėtų nusitiesti ir išsiasfaltuoti pats, savarankiškai turėtų ieškoti ir staiga jam prireikusio gydytojo bei vietos, kurioje jis galėtų, pavyzdžiui, atlikti reikalingą operaciją ir pan. Tai būtų nelogiška, tiesa? Lygiai taip pat jie sutaria dalį pinigų skirti ir tiems atvejams, jeigu kuris iš jų liktų be darbo, susirgtų, sulauktų vaikų ir negalėtų dirbti.
Valstybė yra ne kas kita, kaip labai daug Ingų, Liudų, Agnių, Tomų ir Ignų – tai didelė bendruomenė, kurios nariai rūpinasi vieni kitais ir nepalieka bėdos ištiktų žmonių likimo valiai. Būtent todėl turime, kas pasirūpina keliais, kas užtikrina, kad veiktų ligoninės ir jose būtų reikalinga įranga bei personalas, kas gesina gaisrus, kas mus saugo ir apgina nuo nusikaltimų.
„Sodros“ biudžetas, iš kurio mokamos pensijos jūsų seneliams, ligos, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos tėvams, jų draugams ar kaimynams yra ne kas kita, kaip visų dirbančių žmonių sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jokių kitų pinigų „Sodros“ biudžete nėra ir, jei staiga išauga nedarbas ir biudžete trūksta pinigų, jų nėra iš kur paimti.
Būtent todėl žmonės turi mokėti nustatytas įmokas ir mokesčius – tam, kad prireikus galėtų naudotis visų reikmėms kuriamais ir palaikomais dalykais (viešuoju transportu, mokyklomis, teatrais ir pan.) ir gautų reikalingą paramą (susirgus, auginant vaikus, netekus darbo, sulaukus pensinio amžiaus).