Profesinė liga

Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

Profesinė liga turi būti ištirta, vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu, bei surašytas Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas ir Profesinės ligos patvirtinimo aktas.

Jeigu įtariate, jog susirgote profesine liga:

• Kreipkitės į gydantį gydytoją.
• Jus gydantis gydytojas įtaręs, jog Jūsų sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, turėtų Jus nukreipti darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Apie tai Jūs turite informuoti darbdavį.
• Darbo medicinos gydytojas, įvertinęs Jūsų sveikatos būklę ir įtaręs profesinę ligą, apie tai informuoja Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) teritorinį skyrių.
• VDI inspektorius, ištyręs įtariamos profesinės ligos priežastis, užpildo Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą.
• Darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs Jūsų sveikatos būklę ir Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustato ir surašo Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
• Jei nesutinkate su Profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo galite jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai.
• VDI „Sodrai“ pateikia Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
• Informuokite gydytoją, kad Jums nustatyta profesinė liga, ir jis, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad Jūs esate nedarbingas dėl nustatytos profesinės ligos.

Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstamos asmenims nustatytos profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji po 2000 m. sausio 1 d. buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Jei asmenys, po 2000 m. sausio 1 d. nebuvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jiems nustatytos profesinės ligos pripažįstamos nedraudžiamaisiais įvykiais.

Sprendimus dėl nustatytų profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais ar nedraudžiamaisiais įvykiais priima „Sodros“ teritoriniai skyriai.

Dėl ligos išmokos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo dėl profesinės ligos pabaigos. 

Dėl netekto dalyvumo vienkartinės kompensacijos – ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) savo sprendimu nustatė netektą dalyvumą dėl draudžiamojo įvykio.

Dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos – ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai Agentūra nustatė netektą dalyvumą dėl draudžiamojo įvykio. Jeigu kreipiamasi praėjus 3 metams, kompensacija už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.

Išmokos gali būti skiriamos jeigu:

• Jūs buvote draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir Jums nustatyta profesinė liga pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Šį sprendimą, remdamasi VDI inspektoriaus užpildytu Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu bei darbo medicinos gydytojo pasirašytu Profesinės ligos patvirtinimo aktu ir kitais dokumentais priima „Sodra“.
• Dėl draudžiamojo įvykio tapote laikinai nedarbingas ir Jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Be to, dėl laikinojo nedarbingumo netekote draudžiamųjų pajamų (apie tai „Sodrą“ informuoja darbdavys, pateikdamas Pranešimą išmokai skirti (NP-SD2NP-SD2Darbdavio „Sodrai“ teikiamas pranešimas dėl išmokos skyrimo darbuotojui.).
• Dėl draudžiamojo įvykio netekote dalies dalyvumo ir Agentūra savo sprendimu dėl dalyvumo lygio nustatymo dėl profesinės ligos Jums nustatė netekto dalyvumo procentus.

Tik pripažinus draudžiamuoju įvykiu profesinę ligą, gali būti skiriamos šios išmokos:

• jei asmuo dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos profesinės ligos tapo laikinai nedarbingu, skiriama ligos dėl nustatytos profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka);
• jei asmuo dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos profesinės ligos neteko dalies dalyvumo ir jam nustatyti netekto dalyvumo procentai, skiriama netekto dalyvumo vienkartinė ar periodinė kompensacija.

„Sodrai“ turi būti pateiktas draudiminį įvykį patvirtinantis Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas ir Profesinės ligos patvirtinimo aktas.

Dėl ligos išmokos, netekto dalyvumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos turi būti teikiamas atskiras prašymas kiekvienai išmokai.

 Svarbu! Jeigu esate pateikę prašymą skirti ligos išmoką, prašymo skirti ligos išmoką dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos profesinės ligos teikti nereikia. Ligos išmoka bus skiriama pagal neterminuotą prašymą.

• Internetu, prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus prašymą skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas), GPS1.
• Paštu – prašymo formą galima parsisiųsti čia. Siunčiant paštu, prie prašymo reikia pridėti notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
• Atvykus į „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia. Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
  • turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
  • turite žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervesta išmoka. 

Prašymus dėl netekto dalyvumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos galite teikti, jei Agentūra Jums nustatė netekto dalyvumo procentus ir tai patvirtino savo sprendimu.  

Profesinę ligą  pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. Jūsų kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio) dydžio ligos išmoka.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal Jūsų draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Pavyzdys. Laikinai nedarbingu (išduotas nedarbingumo pažymėjimas) dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos profesinės ligos Jūs tapote 2025 m. sausio mėn., tad kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai bus skaičiuojamas pagal Jūsų pajamas, turėtas 2024 m. rugsėjo–lapkričio mėn.  

Mėnesio kompensuojamasis uždarbis negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ar būti mažesnis negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

Ligos išmoka mokama už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę.

Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, t. y. nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba dalyvumo lygio nustatymo dienos.

Asmenų dalyvumo lygį bei netekto dalyvumo procentus nustato Agentūra.

Netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu Agentūra nustatė, jog Jūs dėl draudžiamojo įvykio netekote iki 29 procentų (imtinai) dalyvumo.

Vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal Jūsų 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio prieš profesinės ligos nustatymo mėnesį, draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį).

Pavyzdys. Agentūra nustatė, jog Jūs dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos 2025 m. sausio mėn. nustatytos profesinės ligos netekote 20 procentų dalyvumo (Agentūros sprendimas), tad kompensacija bus apskaičiuojama pagal Jūsų nuo 2023 m. gruodžio iki 2024 m. lapkričio mėn. turėtas pajamas.

Vienkartinės kompensacijos dydis priklauso nuo Jūsų turėtų draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio), Agentūros nustatytų netekto dalyvumo procentų dydžio bei jų galiojimo termino (galioja pusę metų, metus ar neterminuotai).

Netekto dalyvumo periodinė kompensacija skiriama, jeigu Agentūra nustatė, jog Jūs dėl draudžiamojo įvykio netekote 30 ir daugiau procentų dalyvumo.

Periodinė kompensacija apskaičiuojama kaip netekto dalyvumo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir 77,58 procento vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio mėnesį, už kurį mokama kompensacija, sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 x d x k x 0,7758 x D.

Netekto dalyvumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį.

 Svarbu!

Jeigu Jūs dėl draudžiamojo įvykio netekote 45 ir daugiau procentų dalyvumo (Agentūros sprendimas) ir Jums dėl šio įvykio taip pat mokama negalios / netekto darbingumo (invalidumo) pensija, iš paskirtos netekto dalyvumo periodinės kompensacijos bus minusuojama negalios / netekto darbingumo (invalidumo) pensija ir išmokamas tik šių išmokų skirtumas. 

Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas stabdomas ir išmokos nemokamos tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes (artimųjų asmenų pranešimai, sugrąžinami mokėjimai iš banko ir kt.), sudarančias pagrindą nuspręsti, kad asmuo prarado teisę gauti išmoką.

Jums priklausančios išmokų sumos bus pervestos į Jūsų asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.

Ligos išmoka mokama nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki dalyvumo lygio nustatymo dienos. 

Netekto dalyvumo periodinė kompensacija mokama už Agentūros sprendimu patvirtiną netekto dalyvumo laikotarpį.  

Ligos išmoka mokama pagal nedarbingumo pažymėjimą už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę.

• Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas
• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas
• Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo“
• Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“
• Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
• Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“