2.png

Lietuvos piliečiams, kurie dirbo Jungtinėje Karalystėje ir norės grįžti į Lietuvą

Senatvės socialinio draudimo pensijos

ŠVELNUS „BREXIT“. Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbdamas Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, tuomet po „Brexit“ grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas – taip bus, jeigu Londonas išstos iš Europos Sąjungos su Išstojimo sutartimi. 

Tai tęsis iki 2020 metų pabaigos, nes iki tol tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Po pereinamojo laikotarpio šis klausimas bus sprendžiamas sudarant tarptautinę sutartį su Jungtine Karalyste.

KIETAS „BREXIT“. Jeigu Londonas pasitrauks be Išstojimo sutarties, tuomet Jungtinėje Karalystėje paskirta pensija bus mokama arba nemokama, priklausomai nuo nacionalinių britų teisės aktų.

Suskleisti
Senatvės pensijos stažas

Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Minimalus stažas Lietuvoje – 15 metų, būtinasis pilnai pensijai – 31 metai.

ŠVELNUS „BREXIT“. Jeigu Londonas pasitrauks su Išstojimo sutartimi, tuomet iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje įgytas stažas bus sumuojamas – bet kiekviena valstybė mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą.

KIETAS „BREXIT“. Jeigu britai nutars pasitraukti iš Europos Sąjungos be sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą, kad Jungtinėje Karalystėje iki išstojimo iš Europos Sąjungos įgytas stažas būtų sumuojamas.

  Svarbu: po kieto „Brexit“ nebegalios Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose apibrėžiama, kaip keičiamasi informacija socialinės apsaugos srityje tarp valstybių narių, todėl planuojantiems grįžti į Lietuvą patariama kreiptis į Jungtinės Karalystės institucijas ir gauti dokumentus, patvirtinančius šioje šalyje įgytą stažą.

Suskleisti
Ligos ir motinystės išmokos

Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės draudimui reikalaujama turėti 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, ligos draudimui – 3 mėnesių stažą per metus arba 6 mėnesių stažą per dvejus metus.

ŠVELNUS „BREXIT“. Jeigu britai nutars pasitraukti su Išstojimo sutartimi, tuomet nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.

KIETAS „BREXIT“. Britams nutarus iš Europos Sąjungos pasitraukti be sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad skiriant ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą.

  Svarbu: po kieto „Brexit“ nebegalios europiniai teisės aktai, kuriuose apibrėžiama, kaip keičiamasi informacija socialinės apsaugos srityje tarp valstybių narių, todėl planuojantiems grįžti į Lietuvą patariama kreiptis į Jungtinės Karalystės institucijas ir gauti dokumentus, patvirtinančius šioje šalyje įgytą stažą.

Abiem atvejais išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.

Suskleisti
Nedarbo išmokos

Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

ŠVELNUS „BREXIT“. Jeigu Londonas iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, todėl nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas.

Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytą stažą.

Bet galima ir išimtis – ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant žmogaus teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgiama į abiejose šalyse įgytą stažą, nepaisant to, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo Jungtinėje Karalystėje.

Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje. Parvykus į Lietuvą reikia per 7 dienas įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.

KIETAS „BREXIT“. Tuo atveju, jeigu britai pasitrauks be Išstojimo sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą. Tačiau dėl Jungtinėje Karalystėje paskirtų nedarbo išmokų mokėjimo į Lietuvą bus sprendžiama pagal nacionalinius britų įstatymus.

Suskleisti
Atnaujinimo data: 2019-03-05
Ar informacija naudinga?

Nerandate to ko ieškote? Pasirinkite tinkamiausią variantą informacijai gauti!