2.png

Lietuvos piliečiams, kurie dirbo Jungtinėje Karalystėje ir norės grįžti į Lietuvą

Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbdamas Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, kuri jam buvo paskirta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tuomet po pereinamojo laikotarpio pabaigos grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas. 

 

 

​  Pereinamasis laikotarpis - iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Suskleisti

Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Minimalus stažas Lietuvoje – 15 metų, būtinasis pilnai pensijai – 31,5 metai.

Kadangi Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos traukiasi su Išstojimo sutartimi, tuomet nustatant teisę į pensiją bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgytą stažą, net ir tuo atveju, jei asmuo grįš į Lietuvą anksčiau. 

 

​  Pereinamasis laikotarpis - iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Suskleisti

Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės draudimui reikalaujama turėti 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, ligos draudimui – 3 mėnesių stažą per metus arba 6 mėnesių stažą per dvejus metus.

Britams pasitraukus iš Europos Sąjungos, kai į Lietuvą parvykusiam žmogui bus nustatoma teisė į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.

Išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.

 

  Pereinamasis laikotarpis - iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Suskleisti

Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

Kadangi Londonas iš Europos Sąjungos pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai reiškia, kad nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgytas nedarbo draudimo stažas bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas.

Vis tik būtina žinoti, kad stažas, įgytas Jungtinėje Karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis įgytas Lietuvoje.

  Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytą stažą.

Bet galima ir išimtis – ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant žmogaus teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgiama į abiejose šalyse įgytą stažą, nepaisant to, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo Jungtinėje Karalystėje.

Beje, Jungtinei Karalystei traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje. Parvykus į Lietuvą reikia per 7 dienas įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.

 

  Pereinamasis laikotarpis - iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Suskleisti

Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 125 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų. Būsto, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą. Teisę į socialines pašalpas bei šilumos, karšto ir geriamojo vandens kompensaciją turi tik Lietuvoje gyvenantys žmonės.

Kadangi piniginė socialinė parama skiriama tikrinant pajamas, turtą bei priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos, tai Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos niekaip nepaveiks pašalpų ir kompensacijų skyrimo Lietuvoje.

Suskleisti

Jei visa šeima iš Jungtinės Karalystės grįžta gyventi į Lietuvą, vaiko pinigai bus skiriami pagal Lietuvos teisės aktus, tai yra vaikai turės visas galimybes gauti 60 eurų vaiko pinigus už kiekvieną vaiką ir po 40 eurų priemoką, kuri mokama neįgaliems, gausių (3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų vaikams.

Jei vienas iš šeimos narių lieka gyventi ar dirbti Jungtinėje Karalystėje, tuomet pradedami taikyti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Juose numatyta, kad šeima tuo pat metu už tą patį vaiką negali gauti pilnos išmokos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje narėje.

Kadangi Jungtinė Karalystė pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis ir šeimai išmokos toliau bus mokamos pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

  1 pavyzdys. Jei mama su vaiku grįžta gyventi į Lietuvą ir įsidarbina Lietuvoje, o vaiko tėvas lieka dirbti Jungtinėje Karalystėje, šiuo atveju Lietuva mokės viso dydžio išmokas vaikui, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o Jungtinė Karalystė mokės išmokų skirtumą.

  2 pavyzdys. Jei mama su vaiku grįš gyventi į Lietuvą, tačiau Lietuvoje nedirbs ir nevykdys savarankiškos veiklos, o vaiko tėvas liks dirbti Jungtinėje Karalystėje, tai Jungtinė Karalystė mokės viso dydžio išmokas vaikui – Lietuva mokėtų išmokų skirtumą tuo atveju, jei lietuviški vaiko pinigai būtų didesni nei britiški. Kiekviena šalis teisę į išmoką ir išmokos dydį nustato pagal nacionalinius teisės aktus.

Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtos išmokos vaikui bus mokamos iki teisės į išmoką pabaigos arba, kol šeimos situacija nepasikeis, pvz. kol vienas iš vaiko tėvų tęst darbinę veiklą Jungtinėje Karalystėje arba kol visa šeimai negrįš į Lietuvą.

 

  Pereinamasis laikotarpis - iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Suskleisti
Jeigu išvykote į Jungtinę Karalystę, tačiau nustatyta tvarka nedeklaravote išvykimo iš Lietuvos, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020-12-31, apskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo įmokos galės būti perskaičiuotos, jeigu už atitinkamą laikotarpį pateiksite:
  • Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos (HM Revenue and Customs) išduotą A1 pažymėjimą (2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004, 11 straipsnio 3 d. a punktas);
  • kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią Jūsų draustumą sveikatos draudimu;
  • darbdavio išduotą P45 ar P60 formą.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2021-01-01, privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo galimybė priklausys nuo Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasiekto susitarimo dėl tarpusavio santykių.

Suskleisti
Atnaujinimo data: 2020-04-29
Ar informacija naudinga?

Nerandate to ko ieškote? Pasirinkite tinkamiausią variantą informacijai gauti!