informacija-gyventojams.png

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos

  • Jei esate pripažintas nukentėjusiu asmeniu ar esate tokio asmens našlys, našlė ar našlaitis galite kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos skyrimo.
  • Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas – valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
  • Valstybinė našlių ir našlaičių pensija gali būti mokama kartu su viena iš valstybinių pensijų, pavyzdžiui, nukentėjusių asmenų valstybinė našlių pensija ir pareigūno valstybinė pensija.
  • Prašymą dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos ar nukentėjusių asmenų valstybinės našlių ar našlaičių pensijos galite pateikti internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, atvykę į „Sodros“ skyrių ar paštu.
  • Pensija Jums bus skirta ne vėliau nei per 20 darbo dienų nuo prašymo su visais pensijai skirti reikalingais dokumentais gavimo.
Suskleisti

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją galite gauti, jei:

  • esate Lietuvos Respublikos pilietis;
  • Jums pripažintas atitinkamas teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusiųjų nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą:
    • Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (toliau – Nepriklausomybės gynėjai); 
    • politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai;
    • pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviu – laisvės kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;
    • asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais išvežti priverstiniams darbams (taip pat tuo metu  jiems gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvę getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
    • asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavote antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;
    • asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
    • asmenys, pripažinti invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
    • asmenys, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikę tarnybą Afganistane;
    • asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą (nukentėjusiojo asmens teisinis statusas pripažintas pagal Statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą);
    • asmenys, kurie nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir kurie iki 2005 m. birželio 30 d. buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais.
  • esate sukakę senatvės pensijos amžių

arba

  • pripažįstami asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. birželio 30 d. – pripažinti invalidais) dėl priežasčių, atitinkamai susijusių su  1991 m. sausio 11–13 d. vykdyta SSRS agresija ir po to buvusiais įvykiais, neteisėtu kalinimu, tremtimi, buvimu getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose, išvežimu priverstiniams darbams, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikiu, būtinąja karine tarnyba ar kariniais mokymais sovietinėje armijoje. 

arba

  • pripažįstami netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti netekusias 60 ir daugiau procentų darbingumo, iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais) dėl kitų priežasčių nei nurodyta 43 punkte.
Teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi:
  • Asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, tėvai.
  • Asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, tėvai.
  • Asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, tėvai.
  • Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ginkluoto susirėmimo, sulaikymo,  suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našlės (našliai), taip pat jų vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų (įtėvių) mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų (įtėvių) mirties metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai (toliau kartu – tremtinių ir politinių kalinių vaikai).

 Svarbu! 

Asmeniui mirus, jo sutuoktinis (-ė) bei vaikai (įvaikiai) gali gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių bei nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos našlei (-iui) ir vaikams (įvaikiams) mirus (paskelbus mirusiais) šiems asmenims:

  • Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, (toliau – Nepriklausomybės gynėjai);
  • politiniams kaliniams, tremtiniams ir buvusiems beglobiams vaikams;
  • asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams (taip pat tuo metu jiems gimusiems ar kartu su jais buvusiems nepilnamečių šeimos nariams) arba buvusiems getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
  • asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (išskyrus Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojus);
  • asmenims, pripažintiems invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau pripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023-12-31 – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005-06-30 – invalidais) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
  • asmenims, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikusiems tarnybą Afganistane;
  • asmenims, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą (nukentėjusiojo asmens teisinis statusas pripažintas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą);
  • asmenims, kurie nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir kurie iki 2005-06-30 buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais;
  • žuvusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu arba žuvusiems ar mirusiems neteisėto kalinimo ar tremties metu.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos našlei (-iui) ir vaikams (įvaikiams), jeigu jie yra LR piliečiai ir atitinka Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas skirti ir mokėti šią pensiją.

Nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją gali gauti tie našliai ir našlės, kurie:

  • sukako senatvės pensijos amžių iki sutuoktinio mirties arba per 5 metus po sutuoktinio mirties;
  • buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023-12-31 nedarbingais ar iš dalies darbingais;(iki 2005-06-30 – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba per 5 metus po sutuoktinio mirties;
  • augina mirusio sutuoktinio šios pensijos gavėjo vaikus (įvaikius) iki 18 metų arba iki 19 metų, jei vaikai mokosi mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje;
  • slaugo namuose mirusio sutuoktinio šios pensijos gavėjo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 proc. netekto dalyvumo / darbingumo (iki 2005-06-30 – I invalidumo grupė), jeigu jie buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-06-30– invalidais) iki jiems sukankant 18 metų;
  • sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (2005-06-30– invalidais) tuo metu, kai augino mirusio sutuoktinio šios pensijos gavėjo vaikus (įvaikius) iki 18 metų arba 19 metų, jei vaikai mokėsi mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje, arba slaugė namuose mirusio sutuoktinio vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 proc. netekto dalyvumo / darbingumo (iki 2005-06-30– I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2005-06-30– invalidais) iki jiems sukankant 18 metų;
  • neturėjo su mirusiu sutuoktiniu vaikų, tačiau nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties praėjo ne mažiau kaip 1 5 metai;
  • nepriklausomai nuo amžiaus, jei nėra sudaryta kita santuoka, žuvusiųjų dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių našlėms.

Teisė į nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją išlieka, kai:

  • sustabdomas šios pensijos mokėjimas, nes našlei (-iui) nustatomas mažesnis negu 45 procentų netekto dalyvumo lygis, tačiau, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo sustabdytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas, ji (jis) pripažįstama (-as) asmeniu su negalia. Tokiu atveju nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dienos, nuo kurios našlė ( ys) vėl pripažįstama (-as) asmeniu su negalia,;
  • našlė (-ys), pripažinta (-as) asmeniu su negalia (iki 2023-12-31 – nedarbinga (-u) ar iš dalies darbinga (-u); iki 2005-06-30 – invalide ( u)), senatvės pensijos amžių sukanka nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos gavimo laikotarpiu.

Našlei arba našliui nukentėjusių asmenų valstybinė našlių pensija neskiriama, o paskirtos nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas jai (jam) dar kartą susituokus.

 

Nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją gali gauti mirusio nukentėjusių asmenų pensijos gavėjo:

  • Vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.
  • Vyresni kaip 18 metų vaikai ir įvaikiai, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia  (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais arba iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais)iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nuolat pripažįstami asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti invalidais)Vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, jei jie yra bendrojo lavinimo bei aukštųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai.
Suskleisti
  1. Prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
  2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  3. Dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiojo asmens kategoriją:
  • Jei buvote sužalotas ar tapote invalidu gindamas Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu – savivaldybės administracijos išduotą nepriklausomybės gynėjo, nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, pažymėjimą, patvirtinantį nurodyto teisinio statuso pripažinimą pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo.
  • Jei buvote politinis kalinys, tremtinys ar buvęs beglobis vaikas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimą, patvirtinantį nurodyto teisinio statuso pripažinimą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Statuso įstatymas) 4 straipsnį, arba nuo okupacijų nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimą, patvirtinantį nurodyto teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 5 straipsnį, arba nuo okupacijų nukentėjusio asmens (buvusio beglobio vaiko) pažymėjimą, patvirtinantį nurodyto teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 71 straipsnį, arba Centro išduotas pažymas, patvirtinančias Jūsų teisinių statusų pripažinimą.
  • Jeigu Antrojo pasaulinio karo metais buvote išvežtas priverstiniams darbams (taip pat tuo metu  Jums gimę ar kartu su Jumis buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvote getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose - Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą, patvirtinantį Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto d papunktį ar 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto g papunktį, arba Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens (represuotojo) pažymėjimą, patvirtinantį Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir Centro išduotą išvadą (-as) (paaiškinimą), patvirtinančią (-ias), kad šis Jūsų statusas suteiktas kaip asmeniui, buvusiam getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, arba Centro išduotas pažymas, patvirtinančias Jūsų teisinio statuso pripažinimą.
  • Jeigu dalyvavote likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (išskyrus Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojus) - Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto j papunktį, ir Centro išduotą (-as) išvadą (paaiškinimą), patvirtinančią (-ias), kad šis teisinis statusas Jums suteiktas kaip Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidatoriui.
  • Jeigu esate pripažintas invalidu būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau pripažintas asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingu; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidu) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba - Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a arba e papunktį (jeigu teisinis statusas pripažintas pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto e papunktį, papildomai Centro išduotą (-as) išvadą (paaiškinimą), patvirtinančią (-ias), kad šis teisinis statusas Jums suteiktas kaip asmeniui, praradusiam sveikatą ar tapusiam invalidu priverstinės karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu);
  • Jeigu būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikote tarnybą Afganistane - Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens (Afganistano karo dalyvio) pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 72 straipsnį, arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą, patvirtinantį Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto i papunktį.
  • Jei pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 metų sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų buvote atkeltas į Lietuvą – Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens (perkeltojo) pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
  • Jei pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusius teisės aktus Jums buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais – Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią Jūsų teisinio statuso pripažinimą pagal Statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, ir Centro išduotą (-as) išvadą (paaiškinimą), patvirtinančią (-ias), kad Jums šis teisinis statusas suteiktas dėl suluošinimo ar sužalojimo, susijusio su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais. 
  • Jeigu esate asmens, žuvusio dėl 1991 m. sausio 11–13 d. SSRS vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, vienas iš tėvų (įtėvių) - savivaldybės administracijos išduotą nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmens pažymėjimą, patvirtinantį nurodyto teisinio statuso pripažinimą pagal Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą, ir dokumentą, patvirtinantį tėvystės (motinystės) ryšį su asmeniu, žuvusiu dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
  • Jeigu esate asmens, žuvusio pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudyto ir mirusio neteisėto kalinimo ar tremties metu, vienas iš tėvų (įtėvių) - Centro išduotą kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią nurodytų teisinių statusų pripažinimą pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą (toliau – Įstatymas), taip pat Centro išduotą pažymą, patvirtinančią kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūtį arba mirtį, ir dokumentą, patvirtinantį tėvystės (motinystės) ryšį su žuvusiu (mirusiu) asmeniu.
  • Jeigu esate asmens, žuvusio ar mirusio būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, vienas iš tėvų (įtėvių) - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad asmuo žuvo ar mirė būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 m. liepos 22 d.–1991 m. gruodžio 31 d.) metu, arba pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad asmuo mirė dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ir dokumentą, patvirtinanti tėvystės (motinystės) ryšį su žuvusiu (mirusiu) asmeniu.
  • Jeigu esate pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvio, žuvusio kovos lauke ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudyto ar mirusio tardymo ar kalinimo metu, nuteisto mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našlė (našlys), taip pat jų vaikas (įvaikis, jeigu Jūsų vieno iš tėvų (įtėvių) mirties metu buvote nepilnamečiu, ir politinio kalinio vaikas (įvaikis), jeigu Jūs abiejų kalinčių tėvų (įtėvių) mirties metu (taip pat jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvote nepilnamečiu -  Centro išduotą kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią nurodytų teisinių statusų pripažinimą pagal Įstatymą, taip pat Centro išduotą pažymą, patvirtinančią kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūtį (mirtį), dokumentą, patvirtinantį tėvystės (motinystės) ryšį su žuvusiu (mirusiu) asmeniu, santuokos liudijimą ar kitą santuoką su žuvusiuoju (mirusiuoju) patvirtinantį dokumentą, tremtinio ar politinio kalinio vaiko tėvų reabilitacijos pažymas arba Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimą ar nuo okupacijų nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimą, patvirtinančius nurodytų teisinių statusų pripažinimą pagal Statuso įstatymo 4 arba 5 straipsnį (jeigu buvo įkalintas tik vienas iš tėvų, kito tėvo (motinos) mirtį patvirtinantį dokumentą arba reabilitacijos pažymą, arba Centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimą ar nuo okupacijų nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimą, patvirtinantį nurodytų teisinių statusų pripažinimą pagal Statuso įstatymo 4 arba 5 straipsnį, arba dokumentą, įrodantį, kad tėvas (motina) buvo dingęs (-usi) be žinios, taip pat tremtinio ar politinio kalinio vaikų gimimą patvirtinančius dokumentus).

Prašymą skirti pensiją galima pateikti:

  1. Internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
  2. Paštu. Prie prašymo turi būti pridėta nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
  3.  Atvykus į „Sodros“ skyrių.

Atvykus į skyrių prašymą galite parašyti pats arba jį užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Su savimi reikia turėti:

  1. asmens dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę);
  2. taip pat reikia žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama pensija.
Suskleisti

Kreipiantis dėl valstybinės nukentėjusių asmenų našlių ar našlaičių pensijos – Santuokos liudijimą ar Vaiko gimimo liudijimą, jei šių duomenų nėra LR Gyventojų registre.

Suskleisti
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (toliau – VPB). Nuo 2024-01-01 VPB – 72,35 Eur.
 
Asmenims, kurie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažintiems invalidais) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to vykdytos SSRS agresijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra:
  • pripažintiems netekusiais 75 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - I grupės invalidais) – 16 VPB dydžio;
  • pripažintiems netekusiais 60-70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 60-70 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - II grupės invalidais) – 12 VPB dydžio;
  •  pripažintiems netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45-55 procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. - III grupės invalidais) – 8  VPB dydžio.
Asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, tėvams ir sutuoktiniams skiriamos 16 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.
 
Asmenims, pripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidais) dėl neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų, išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose ir koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, atliekant būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijos skiriamos:
  • pripažintiems netekusiais 75ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 75 ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio  30 d. - I grupės invalidais) – 4 VPB dydžio;
  • pripažintiems netekusiais 60-70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –  60-70 procentų darbingumo; iki 2005 m.birželio 30 d. - II grupės invalidais) - 3 VPB dydžio;
  • pripažintiems netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –  45-55 procentų darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 1,1637 VPB dydžio.

Kitiems nukentėjusiems asmenims,  turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, skiriamos 2 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

Nukentėjusių asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų dydžiai:
  • Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
  • Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi vienas našlaitis.
  • Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių ir yra našlys, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio, o bendra išmoka našlaičiams negali viršyti 80 proc. mirusiojo turėtos pensijos.
  • Tuo atveju, kai nėra našlio, galinčio gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. mirusiajam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio, o bendra išmoka našlaičiams negali viršyti 100 proc. mirusiojo turėtos pensijos dydžio.
  • Jei mirusiam nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam priklausė 2 valstybinių pensijų bazės.
  • Jei valstybinę pensiją gaunantis asmuo gauna ir kitų pensijų, bendra jų suma negali būti didesnė nei 1,1637 šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio buvusio užpraeitą ketvirtį prieš tą mėnesį, už kurį buvo mokama pensija.
Pavyzdys. Jei pensija mokama už 2024 m. liepos mėnesį (III ketvirtis), tai bus vertinamas šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs 2024 m. I ketv. 
Suskleisti

Sprendimas dėl pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.

 

Pensijos gavimo būdai:

  1. Pervedama į asmeninę sąskaitą.
  2. Pristatoma į namus,
  3. Atsiimama mokėjimo įstaigoje, pvz.: AB „Lietuvos paštas“ skyriuje.

 

  Pensijos pristatymo būdą galite rinktis atsižvelgdamas į taisykles nustatytas Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos apraše.

Pensijos pervedimas į bankuose, kredito unijose ar mokėjimo įstaigose esančias asmenines sąskaitas kiekvieno mėnesio 7–12 dienomis. 

 

Pensiją į namus gali gauti visi asmenys, kurie:

  • yra netekę 75–100 proc. dalyvumo / darbingumo (I grupės invalidai) arba kuriems yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, didelių specialiųjų poreikių lygis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis;
  • yra sukakę 80 metų ir daugiau;
  • gyvena vietovėse, kuriose nėra galimybės išmokėti išmokos kitu būdu;
  • pensija į namus pristatoma kiekvieno mėnesio 10 – 26 dienomis.

 

Pensijos išmokėjimą mokėjimo įstaigoje galima rinktis tais atvejais, kai:

  • nėra galimybės išgryninti išmokos, jei ji būtų pervestą į asmeninę Jūsų sąskaitą;
  • atitinkate sąlygas išmoką gauti į namus;
  • pensija mokėjimo įstaigose išmokama kiekvieno mėnesio 10 – 26 dienomis.

 

  Jei nustatyta pensijos pristatymo diena sutampa su poilsio diena – šeštadieniu, ji pristatoma penktadienį. Jei pensijos pristatymo diena sutampa su poilsio diena – sekmadieniu, ji pristatoma – pirmadienį. Jei pensijos pristatymo diena sutampa su oficialios šventės diena, ji pristatoma prieš tos šventės dieną einančią darbo dieną. Jei nustatyta pensijos pristatymo diena yra paskutinė mėnesio darbo diena, ji pristatoma prieš tai einančią darbo dieną.

Suskleisti
  1. Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija mokama kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos arba iki išnyksta teisė ją gauti.
  2. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.
  3. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija mokama.
  4. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, jį laidojusiems asmenims išmokama mirusio negauta praėjusio mėnesio atitinkama pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija už tą kalendorinį mėnesį, kurį jos gavėjas mirė ir paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos vieno kalendorinio mėnesio dydžio suma.
  5. Našlei ar našliui, gaunančiam nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.
  6. Našlaičiais likusiems vaikams nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija mokama iki jiems sukanka 18 arba vyresniems nei 18 metų, jei jie yra bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai, bet ne ilgiau iki jiems sukanka 24 metai arba pripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d.  pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti invalidais)iki dienos, kurią jie sukako 18 metų, ir visą laiką nuo 18 m. sukakties nuolat pripažįstami asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d.  pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti invalidais). Pensiją jie gauna ir tokiu atveju, jei juos įvaikina kitas asmuo. 
Suskleisti
  • išmokos gavėjui išvykus gyventi į kitą valstybę ir iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos nepateikus paties pasirašyto pareiškimo, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje;
  • išmokos gavėjui pradėjus gauti kitą valstybinę pensiją;
  • išmokos gavėjui pradėjus gauti iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensiją (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokią nuolatinę kompensacinę išmoką; 
  • išmokos gavėjui netekus arba atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  • nesukakusį senatvės pensijos amžių išmokos gavėją pripažinus darbingu, jei išmokos mokėjimas  buvo susietas su netektu dalyvumu, kurio  priežastys, susietos su 1991 m. sausio 11–13 d. vykdyta SSRS agresija ir po to buvusiais įvykiais, neteisėtu kalinimu, tremtimi, buvimu getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose, išvežimu priverstiniams darbams, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikiu, būtinąja karine tarnyba ar kariniais mokymais sovietinėje armijoje;
  • nesukakusiam senatvės pensijos amžiaus išmokos gavėjui nustatomas didesnis nei 40 proc. dalyvumo lygis dėl kitų priežasčių, nei nurodyta aukščiau;
  • pateikus prašymą sustabdyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą.
Suskleisti
  • išmokos gavėjui išvykus gyventi į kitą valstybę ir iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos nepateikus paties pasirašyto pareiškimo, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje;
  • išmokos gavėjui netekus arba atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  • išmokos gavėjui sudarius naują santuoką Lietuvoje ar užsienyje;
  • išmokos gavėjui pradėjus gauti  iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensiją ar kitokią nuolatinę kompensacinę išmoką už tą patį mirusį, už kurį paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija;
  • pradėjus gauti kitą valstybinę našlių pensiją;
  • įsiteisėjus teismo sprendimui dėl išmokos gavėjo pripažinimo kaltu už tyčinį asmens, už kurį paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija, gyvybės atėmimą;
  • nesukakusį senatvės pensijos amžiaus išmokos gavėją pripažinus darbingu, kai nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija mokama dėl išmokos gavėjo netekto dalyvumo;
  • kai išmokos gavėjas nebeslaugo namuose mirusiojo asmens vaiko (įvaikio), kuriam nustatytas 75–100 proc. netekto darbingumo (dalyvumo), jeigu nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos  mokėjimas siejamas su vaiko (įvaikio) neįgalumu.
Suskleisti
  • išmokos gavėjui išvykus gyventi į kitą valstybę ir iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos nepateikus paties pasirašyto pareiškimo, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje;
  • išmokos gavėjui netekus arba atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  • formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniui ar nuolatinių studijų programų studentui pakeitus studijų ar profesinio ugdymo programų formą (pvz. iš dieninio į neakivaizdinį), baigus ar nutraukus studijas/mokymąsi Lietuvoje ar užsienio valstybėje;
  • išmokos gavėjui pradėjus gauti  iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensiją ar kitokią nuolatinę kompensacinę išmoką už tą patį mirusį, už kurį paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija;
  • įsiteisėjus teismo sprendimui dėl išmokos gavėjo pripažinimo kaltu už tyčinį asmens, už kurį paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, gyvybės atėmimą;
  • nesukakusį senatvės pensijos amžiaus išmokos gavėją pripažinus darbingu, kai nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija mokama dėl išmokos gavėjo netekto dalyvumo;
  • pradėjus gauti kitą valstybinę našlaičių pensiją. 
Suskleisti

Prašymą pensijos gavėjo pažymėjimui gauti galite pateikti:

  • atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių;
  • prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pateikus Prašymą dėl pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo, GPN14.

 

Atvykus į „Sodros" skyrių, turite pateikti:

  • pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • asmens dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančią nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje (reikalavimai nuotraukai nurodyti žemiau pateiktame lankstinuke bei pažymėjimo išdavimo taisyklėse) arba „Sodra“ gali naudoti Jūsų nuotrauką iš Gyventojų registro tarnybos (jei asmens tapatybės dokumentą gavote/keitėte 2007 metais ar vėliau);
  • prašymą dėl pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo.

 

Terminai:

  • Pagamintas pažymėjimas išduodamas arba išsiunčiamas į namus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo skirti pensiją priėmimo dienos.
  • Keičiant pažymėjimą jis išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo „Sodros“ skyriuje dienos.
  • Pažymėjimas gali būti keičiamas, kai:
    • pensijos gavėjas pakeitė vardą (vardus), pavardę ar / ir asmens kodą;
    • anksčiau išduotas pažymėjimas tapo netinkamas naudoti;
    • pažymėjime yra netikslių įrašų;
    • pratęsiamas pensijos gavimo laikotarpis;
    • pažymėjimas prarastas.

 

Nuorodos:

  • Paspaudę šią nuorodą atsisiųsite skrajutę, kurioje rasite reikalavimus, skirtus pensijos gavėjo pažymėjimo nuotraukai.
  • Detalesnę informaciją apie pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimą galite rasti „Sodros“ direktoriaus įsakyme.
Suskleisti
Atnaujinimo data: 2024-10-11
Ar informacija naudinga?

Nerandate to ko ieškote? Pasirinkite tinkamiausią variantą informacijai gauti!