Nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją galite gauti, jei:

• esate Lietuvos Respublikos pilietis nuolat gyvenantis Lietuvoje;
• negaunate panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos iš kitos valstybės;
• esate sukakę senatvės pensijos amžiaus arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, ne mažiau nei 60 proc. (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais).

Taip pat turite atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

1. Buvote sužeistas ar tapote invalidu gindamas Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu.
2. Buvote politiniu kaliniu, tremtiniu ar beglobiu vaiku.
3. Buvote pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviu – laisvės kovų dalyviu, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas.
4. Antrojo pasaulinio karo metais buvote išvežtas priverstiniams darbams (taip pat ten gimę ar kartu su jumis buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvote getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose.
5. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavote antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose.
6. Dalyvavote likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius.
7. Tapote invalidu būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvote pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.
8. Būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikote tarnybą Afganistane
9. Pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 metų sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų buvote atkeltas į Lietuvą. Daugiau informacijos: Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
10. Pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusius teisės aktus Jums buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais. Daugiau informacijos: Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas taip pat gali gauti šių nukentėjusiųjų tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1. Žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių.
2. Žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu.
3. Žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo.
4. Žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.

  Nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją gaunančiam asmeniui mirus, jo sutuoktinis (-ė) bei nepilnamečiai vaikai gali gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių bei nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją.

Nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją gali gauti tie našliai ir našlės, kurie:

• sukako senatvės pensijos amžių iki sutuoktinio mirties arba per 5 metus po sutuoktinio mirties;
• buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba per 5 metus po sutuoktinio mirties;
• augina šios pensijos gavėjo vaikus (įvaikius) iki 18 metų arba iki 19 metų, jei vaikai mokosi mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje;
• slaugo namuose šios pensijos gavėjo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 proc. netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu jie buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų;
• sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai augino šios pensijos gavėjo vaikus (įvaikius) iki 18 metų arba 19 metų, jei vaikai mokėsi mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje, arba slaugė namuose sutuoktinio vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 proc. netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų;
• neturėjo su mirusiu sutuoktiniu vaikų, tačiau nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties praėjo ne mažiau kaip 5 metai;
• nepriklausomai nuo amžiaus, jei nėra sudaryta kita santuoka, žuvusiųjų dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių našlėms.

Nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją gali gauti mirusio nukentėjusių asmenų pensijos gavėjo:

• Vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.
• Vyresni kaip 18 metų vaikai ir įvaikiai, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).
• Vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, jei jie yra bendrojo lavinimo bei aukštųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai.

1. Prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
2. Nukentėjusio asmens statusą pagrindžiančius dokumentus:

• Jei buvote sužalotas ar tapote invalidu gindamas Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu – Savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą.
• Jei buvote politinis kalinys, tremtinys ar buvęs beglobis vaikas – Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotą dokumentą (reabilitacijos pažymą), patvirtinančią politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimą.
• Jei dalyvavote  pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmuose – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą.
• Jei Antrojo pasaulinio karo metais tarnavote antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, tapote invalidu dalyvaudamas karo veiksmuose, tapote invalidu būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu – Krašto apsaugos ministerijos pažymą.
• Jei pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 metų sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų buvote atkeltas į Lietuvą – LGGRTCLGGRTCLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduotą nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – perkeltojo pažymėjimą, išduotą pagal Teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
• Jei pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusius teisės aktus Jums buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais – LGGRTC pagal Teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimus. 
• Jei dalyvavote likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius – miestų (rajonų) savivaldybių išduotą pažymėjimą arba LGGRTC išduotą nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą, išduotą pagal Teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto j papunktį.
• ​Jei atlikote karinę tarnybą Afganistane – Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM pažymėjimą apie tarnybą Afganistane arba LGGRTC  nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą, išduotą pagal Teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto i papunktį.

Prašymą skirti pensiją galima pateikti:

1. Internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
2. Paštu

     Prie prašymo turi būti pridėta nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

3.  Atvykus į „Sodros“ skyrių.

Atvykus į skyrių prašymą galite parašyti pats arba jį užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Su savimi reikia turėti:

1. asmens dokumentą (Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, Lietuvos Respublikos pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje);
2. taip pat reikia žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama pensija.

Kreipiantis dėl valstybinės nukentėjusių asmenų našlių ar našlaičių pensijos – Santuokos liudijimą ar Vaiko gimimo liudijimą, jei šių duomenų nėra LR Gyventojų registre.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis skiriasi priklausomai nuo to, dėl kokių aplinkybių turite nukentėjusiojo statusą.

1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių dalyviams bei jų artimiesiems priklauso tokio dydžio nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos:

• Pripažintiems netekusiais 75-100 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 496,48 € (8,56 valstybinių pensijų bazių dydžio).
• Pripažintiems netekusiais 60-70 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 372,36 € (6,42 valstybinių pensijų bazių dydžio).
• Pripažintiems netekusiais 45-55 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 248,24 € (4,28 valstybinių pensijų bazių dydžio).
• Žuvusiųjų motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms netekusiomis 60–100 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidėmis–), taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) – 496,48 € (8,56 valstybinių pensijų bazių dydžio).
• Sužalotiems, bet dėl to netapusiems invalidais  sukakus senatvės pensijos amžių ar  dėl kito susirgimo pripažintiems netekusiais 60–100 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais), skiriama 62,06 € (1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio) pensija.

Neteisėtai kalintiems, tremtiniams, pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms veiksmų dalyviams, išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, koncentracijos stovyklose bei kitokio tipo prievartinėse stovyklose, dalyvavusiems II pasaulinio karo veiksmuose bei atlikusiems būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje bei Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidatoriams dėl aukščiau minėtų aplinkybių, tapusiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, mokamos tokio dydžio nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos:

• Pripažintiems netekusiais 75–100 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) mokama 124,12 € (2,14 valstybinių pensijų bazių dydžio).
• Pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 93,09 € (1,605 valstybinių pensijų bazės dydžio).
• Pripažintiems netekusiais 45–55 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 46,55 € (0,8025 valstybinių pensijų bazės dydžio).

SVARBU:

Jei dėl aukščiau minėtų aplinkybių darbingumas nebuvo prarastas, valstybinė pensija šiems asmenims nėra skiriama.

Visiems kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija yra 62,06 € (1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio).

Nukentėjusių asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų dydžiai (kuomet mirusysis gaudavo valstybinę nukentėjusių asmenų pensiją):

• Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
• Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
• Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio, o bendra išmoka našlaičiams negali viršyti 80 proc. mirusiojo turėtos pensijos.
• Tuo atveju, kai nėra sutuoktinio, galinčio gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc. mirusiajam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio, o bendra išmoka našlaičiams negali viršyti 100 proc. mirusiojo turėtos pensijos dydžio.
• Mirus asmeniui, kuriam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad jis buvo netekęs 45–55 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam priklausė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip netekusiam 60–70 proc. darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam II grupės invalidu).
• Jei mirusiam nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam priklausė 93,09 € (1,605 valstybinių pensijų bazės) pensija.
• Jei valstybinę pensiją gaunantis asmuo gauna ir kitų pensijų, bendra jų suma negali būti didesnė nei 1,5 šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio buvusio užpraeitą ketvirtį prieš tą mėnesį, už kurį buvo mokama pensija.

  Pavyzdžiui, jei pensija mokama už 2020 m. liepos mėnesį (III ketvirtis), tai bus vertinamas šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs 2020 m. I ketv. 

Sprendimas dėl pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.

Pensijos gavimo būdai:

1. Pervedama į asmeninę sąskaitą.
2. Pristatoma į namus,
3. Atsiimama mokėjimo įstaigoje, pvz.: AB „Lietuvos paštas“ skyriuje.

  Pensijos pristatymo būdą galite rinktis atsižvelgdamas į taisykles nustatytas Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos apraše.

Pensijos pervedimas į bankuose, kredito unijose ar mokėjimo įstaigose esančias asmenines sąskaitas kiekvieno mėnesio 7– 12 dienomis.

Pensiją į namus gali gauti visi asmenys, kurie:

• yra netekę 75–100 proc. darbingumo (I grupės invalidai) arba kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, didelių specialiųjų poreikių lygis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis;
• yra sukakę 80 metų ir daugiau;
• gyvena vietovėse, kuriose nėra galimybės išmokėti išmokos kitu būdu;
• pensija į namus pristatoma kiekvieno mėnesio 10 – 26 dienomis.

Pensijos išmokėjimą mokėjimo įstaigoje galima rinktis tais atvejais, kai:

• nėra galimybės išgryninti išmokos, jei ji būtų pervestą į asmeninę Jūsų sąskaitą;
• atitinkate sąlygas išmoką gauti į namus;
• pensija mokėjimo įstaigose išmokama kiekvieno mėnesio 10 – 26 dienomis.

  Jei nustatyta pensijos pristatymo diena sutampa su poilsio diena – šeštadieniu, ji pristatoma penktadienį. Jei pensijos pristatymo diena sutampa su poilsio diena – sekmadieniu, ji pristatoma – pirmadienį. Jei pensijos pristatymo diena sutampa su oficialios šventės diena, ji pristatoma prieš tos šventės dieną einančią darbo dieną. Jei nustatyta pensijos pristatymo diena yra paskutinė mėnesio darbo diena, ji pristatoma prieš tai einančią darbo dieną.

1. Nukentėjusių asmenų pensija mokama kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos arba iki išnyksta teisė ją gauti.
2. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.
3. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.
4. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už vieną mėnesį.
5. Našlei ar našliui, gaunančiam nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.
6. Našlaičiais likusiems vaikams nukentėjusių asmenų valstybinė našlių pensija mokama iki jiems sukanka 18 arba vyresniems nei 18 metų, jei jie yra bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai, bet ne ilgiau iki jiems sukanka 24 metai. Pensiją jie gauna ir tokiu atveju, jei juos įvaikina kitas asmuo. 

Prašymą pensijos gavėjo pažymėjimui gauti galite pateikti:

• atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių;
• prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pateikus prašymą dėl pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo, GPN14.

Atvykus į „Sodros" skyrių, turite pateikti:

• pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• asmens dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančią nuotrauką skaitmeninėje laikmenoje (reikalavimai nuotraukai nurodyti žemiau pateiktame lankstinuke bei pažymėjimo išdavimo taisyklėse) arba „Sodra“  gali naudoti Jūsų nuotrauką iš Gyventojų registro;
• prašymą dėl pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo.

Terminai:

• Pagamintas pažymėjimas išduodamas arba išsiunčiamas į namus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo skirti pensiją priėmimo dienos.
• Keičiant pažymėjimą jis išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo „Sodros“ skyriuje dienos.

Nuorodos:

• Paspaudę šią nuorodą atsisiųsite skrajutę, kurioje rasite reikalavimus, skirtus pensijos gavėjo pažymėjimo nuotraukai.
• Detalesnę informaciją apie pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimą galite rasti „Sodros“ direktoriaus įsakyme.

  Svarbu! Peržiūrėdami teisės aktus, pasirinkite „Galiojančią aktualią redakciją“! 

• Valstybinių pensijų įstatymas
• Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patvirtintas getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašas