Ką daryti?

Jei netekote darboturite kreiptis į Užimtumo tarnybą – tik užsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir jai suteikus bedarbio statusą, galėsite kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo.

 

Prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką galite pateikti:

  • Užimtumo tarnyboje;
  • asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui, pasirinkus prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, GPS18;
  • atvykus į „Sodros“ skyrių. Su savimi reikia turėti:
    • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pvz.: pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje;
    • taip pat žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama išmoka.

Jei prašymą pateiksite Užimtumo tarnybai, ji, gavusi Jūsų prašymą skirti nedarbo išmoką, duomenis perduos „Sodrai“, kuri Jums skirs ir mokės išmoką.

 

Daugiau informacijos, kaip elgtis netekus darbo, kaip ieškoti darbo, apie bedarbio statuso suteikimą, jo sustabdymą bei panaikinimą ir pan., galite rasti Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, adresu www.uzt.lt, taip pat informaciją galite gauti telefonu 1883 arba atvykę į Užimtumo tarnybos skyrių.

 

Svarbu! Jeigu gyventojas neteko darbo arba buvo išbrauktas iš Užimtumo tarnybos sąrašų ir nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tuomet asmuo privalo PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas įmokas mokėti savarankiškai. Plačiau apie savarankišką PSD įmokų mokėjimą skaitykite čia.

Suskleisti

 Nedarbo išmoką galite gauti, jei:

  • buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. dirbote ir Jūs pats ar už Jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos;
  • registravotės Užimtumo tarnyboje;
  • Užimtumo tarnybos sprendimu Jums suteiktas bedarbio statusas;
  • Užimtumo tarnyba nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
  • per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą;
  • baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba esate paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijote pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.
Suskleisti
  • Prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką. Jį galima pateikti:
    • Užimtumo tarnybai;
    • Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, GPS18;
    • „Sodros” skyriuje.
  • Asmens dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
  • Duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama išmoka.

 

   Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokos priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo.

   Sprendimą peržiūrėti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, skiltyje „Mano išmokos“.

Suskleisti
Jeigu Jūs dirbote vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijos Konfederacijoje ir neturite nedarbo draudimo stažą patvirtinančio dokumento (užsienyje išduotas U1 dokumentas), dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą Jūs galite kreiptis į bet kurį „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo.
 
Šį prašymą taip pat galite pateikti prisijungę prie  asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8.
 
Kreipiantis į „Sodros“ skyrių, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, kuriuose yra duomenų apie Jūsų darbą užsienyje (darbo sutarties kopija ir kt.). Šiuo atveju „Sodros“ skyrius per 5 darbo dienas nuo Jūsų prašymo gavimo dienos kreipsis į užsienio valstybės kompetentingą instituciją dėl duomenų apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą gavimo, o gavus iš užsienio atsakymą apie tai Jus informuos Jūsų prašyme nurodytu būdu.
 

 

Jeigu Jūs dirbote Lietuvoje ir norite gauti nedarbo draudimo laikotarpį Lietuvoje įrodantį dokumentą (U1 dokumentą), turite pateikti prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje. Tai galite padaryti:

  • atvykus į „Sodros“ skyrių; 
  • prisijungus prie  asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pateikus prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje, GPZ1.
 
U1 dokumentas  išduodamas per 5 darbo dienas nuo Jūsų prašymo gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Kai U1 dokumentas  išduodamas Jums pačiam, jį atsiimant reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 
Kai U1 dokumentą atsiima įgaliotas asmuo, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu turi pateikti ir patvirtintą įgaliojimą. 
Jeigu U1 dokumento neatsiimsite asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, Jūsų prašymu U1 dokumentas gali būti išsiunčiamas Jūsų prašyme nurodytai ES valstybės narės kompetentingai institucijai, Jūsų nurodytu adresu.
 

Pagrindas: Europos sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-646.

Suskleisti

Pasinaudokite nedarbo išmokos skaičiuokle

 

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - pastovi ir kintama:

  1. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi  129,15 Eur, t. y.  23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos ( 555 X  23,27 proc. =  129,15 Eur).
  2. Kintama dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos Jūsų draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

 

Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:

  1. Pirmą - trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį –  38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
  2. Ketvirtą - šeštą mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
  3. Septintą - devintą mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

 

Jeigu Jūs Užimtumo tarnyboje užsiregistravote ir Jums bedarbio statusas suteiktas iki 2019-06-30:

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Asmenims užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje 2019 m. I ketvirtį maksimali nedarbo išmoka siekia 695,85 Eur (927,80 x 0,75), o užsiregistravusiems 2019 m. II ketvirtį - 721,28 Eur (961,70 x 0,75).

 

Jeigu Jūs Užimtumo tarnyboje užsiregistravote ir Jums bedarbio statusas suteiktas po 2019-07-01:

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Asmenims užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje 2019 m. III ketvirtį maksimali nedarbo išmoka yra 728,36 Eur (1251,90 x 0,5818), o užsiregistravusiems 2019 m. IV ketvirtį - 743,54 Eur (1278 x 0,5818).

 

   Jei gaunate socialinio draudimo, šalpos ar valstybinę pensiją (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinę kompensaciją ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, taip pat ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, Jums bus mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą.

Suskleisti

Pasinaudokite nedarbo išmokos skaičiuokle

 

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - pastovi ir kintama:

  1. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi  141,25 Eur, t. y.  23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos ( 607 x  23,27 proc. =  141,25 Eur).
  2. Kintama dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos Jūsų draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

 

Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:

  1. Pirmą - trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį –  38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
  2. Ketvirtą - šeštą mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
  3. Septintą - devintą mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

 

Jeigu Jūs Užimtumo tarnyboje užsiregistravote ir Jums bedarbio statusas suteiktas nuo 2019-07-01 iki 2019-12-31 (imtinai):

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Asmenims užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje 2019 m. III ketvirtį maksimali nedarbo išmoka yra 728,36 Eur (1251,90 x 0,5818), o užsiregistravusiems 2019 m. IV ketvirtį - 743,54 Eur (1278 x 0,5818).

 

   Jei gaunate socialinio draudimo, šalpos ar valstybinę pensiją (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinę kompensaciją ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, taip pat ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, Jums bus mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą.

 

Asmenims, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje 2020-01-01 ir vėliau:

Asmenims, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems:

  • 2020 m. I ketvirtį, maksimali mėnesio nedarbo išmoka yra 760,01 Eur (1306,30 x 0,5818);
  • 2020 m. II ketvirtį783,51 Eur (1346,70 x 0,5818);
  • 2020 m. III ketvirtį – 797,18 Eur (1370,20 x 0,5818).

Jei gaunate Jums pačiam priklausančią socialinio draudimo pensiją, šalpos išmoką, valstybinę pensiją, rentą buvusiems sportininkams, kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, taip pat netekto darbingumo periodinę kompensaciją ar ligos išmoką dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmoką, profesinės reabilitacijos išmoką, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą. Pensijos ar išmokos, gaunamos už kitus asmenis (pavyzdžiui, našlaičio pensiją už vaikus), iš nedarbo išmokos neminusuojamos.

Suskleisti

Nedarbo išmoka pradedama mokėti nuo 8 po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, išskyrus:

  • kai esate atleisti iš darbo (tarnybos) dėl savo kaltės, nedarbo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;
  • kai gaunate ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoką ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, nedarbo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau nei baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas.

   Jeigu Jums anksčiau buvo mokama nedarbo išmoka, pakartotinai nedarbo išmoka, iš naujo užsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir pateikus prašymą skirti nedarbo išmoką, gali būti skiriama tik po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo (pilnai išmokėjus nedarbo išmoką) dienos.

Nedarbo išmokos suma pervedama į Jūsų asmeninę sąskaitą.

  Jeigu norite pakeisti sąskaitą, į kurią mokama nedarbo draudimo išmoka arba jos iki šiol esate nepateikę, tai galite padaryti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir prašymų skiltyje pasirinkę prašymą pakeisti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, GPS14.

  Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį ne anksčiau kaip mėnesio 20 d. ir ne vėliau kaip mėnesio paskutinę dieną.

Suskleisti

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius.

Nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas:

  • 2 mėnesiams, jei nedarbo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus Jums yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir Jums nėra paskirta išankstinė senatvės pensija.
  • Iki 30 dienų, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu tapote laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos. Nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas tiek dienų, kiek sirgote, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.
  • Bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, nedarbo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus (bendra nedarbo išmokos mokėjimo pratęsimo dėl laikinojo nedarbingumo trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 dienų).

  Mokėjimas nepratęsiamas, jei sužalojote savo sveikatą, apsimetėte sergantys, susirgote ar gavote traumą darydami nusikalstamą veiką, dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, išskyrus bedarbius, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichotropines medžiagas.

  • Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei Jums nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.

 

   Nedarbo išmoka mokama bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu. Kai bedarbio statusas nutraukiamas (panaikinamas) ar sustabdomas, nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas ar sustabdomas.

  Nedarbo išmokos gavėjui mirus, jam iki mirties dienos priklausiusi išmoka išmokama paveldėtojui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

Suskleisti

Nedarbo išmokos mokamos tik bedarbio statusą (šis statusas suteikiamas Užimtumo tarnybos sprendimu) turintiems asmenims, todėl šios išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas gavus duomenis iš Užimtumo tarnybos apie bedarbio statuso nutraukimą, sustabdymą atnaujinimą ar suteikimą

 

   Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas galimas asmenims, kuriems bedarbio statusas buvo nutrauktas pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktus, pavyzdžiui dėl įsidarbinimo (neterminuotai arba pagal ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuotą darbo sutartį) ar individualios veiklos pradžios (ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui). Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimas atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo iš naujo įsiregistruos Užimtumo tarnyboje (naujai suteikiamas bedarbio statusas) per 6 mėn. nuo nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo. Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas tik vieną kartą.

  Sustabdžius bedarbio statusą, sustabdomas ir nedarbo išmokos mokėjimas (bedarbio statusas sustabdomas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, pavyzdžiui, laikotarpiui, kai atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius, asmuo dalyvauja paramos mokymuisi, remiamojo įdarbinimo priemonėse, atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba bedarbis, kuris yra karys savanoris, kitas aktyviojo rezervo karys ar parengtojo rezervo karys, pašaukiamas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, kai už tarnybos dienas jam mokamas atlyginimas). Atnaujinus bedarbio statusą po jo sustabdymo, atnaujinamas (toliau tęsiamas) paskirtos nedarbo išmokos mokėjimas (tokiu atveju nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimų skaičius neribojamas). 

 

  Jeigu Jums anksčiau buvo mokama nedarbo išmoka, pakartotinai nedarbo išmoka, iš naujo užsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir pateikus prašymą skirti nedarbo išmoką, gali būti skiriama tik po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo pabaigos.

  Nustačius nelegalaus darbo faktą,  asmuo privalo grąžinti nedarbo išmoką už nelegalaus darbo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirbantis asmuo apie tai pranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų (pavyzdžiui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Užimtumo tarnybai). 

Suskleisti

Visą informaciją apie Jums paskirtą nedarbo draudimo išmoką galite gauti:

  • prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros, skiltyje „Mano išmokos“, taip pat susiformavus naują suvestinę - „REP. 01 Informacija apie išmokėtas išmokas“; 
  • telefonu 1883;
  • atvykus į „Sodros“ skyrių.
Suskleisti

Kas turi teisę gauti darbo paieškos išmoką?

Dėl išmokos kreiptis gali Užimtumo tarnyboje užsiregistravę asmenys, kai:

  • asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
  • bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

 

Darbo paieškos išmokų dydžiai:

  • Bedarbiams, kurie negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos – 200 eurų,
  • Bedarbiams, gaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmoką – 42 eurai.

 

Kur ir kaip kreiptis dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo?

Dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą.

Suskleisti
Atnaujinimo data: 2020-06-30
Ar informacija naudinga?

Nerandate to ko ieškote? Pasirinkite tinkamiausią variantą informacijai gauti!