Jei netekote darbo, turite kreiptis į Užimtumo tarnybą (toliau – UŽT) – tik užsiregistravus UŽT ir Jums suteikus bedarbio statusą, galėsite kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo.

Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:

• UŽT, kuri Jūsų prašymo duomenis perduos „Sodrai“ nedarbo išmokos skyrimui ir mokėjimui;
• Internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, GPS18;
• Atvykus į „Sodros“ skyrių, prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
  • turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
  • turite žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervesta išmoka.

Daugiau informacijos, kaip elgtis netekus darbo, kaip ieškoti darbo, apie bedarbio statuso suteikimą, jo sustabdymą bei panaikinimą ir kt., galite sužinoti UŽT:

• interneto svetainėje;
• telefonu 1883;
• klientų aptarnavimo skyriuje.

Jeigu gyventojas neteko darbo arba buvo išbrauktas iš UŽT sąrašų ir nemoka privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSDPSDPrivalomasis sveikatos draudimas) įmokų, tuomet asmuo privalo PSD įmokas mokėti savarankiškai. Plačiau apie savarankišką PSD įmokų mokėjimą skaitykite čia.

Jums priklauso nedarbo išmoka, jeigu:

• buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. dirbote ir Jūs pats ar už Jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos;
• registravotės UŽT ir Jums buvo suteiktas bedarbio statusas;
• UŽT nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
• iki bedarbio statuso įgijimo dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn.;
• neturint reikiamo stažo išmoka gali būti skiriama, jeigu baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba esate paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijote pirminį karinį parengtumą, ir įgijote bedarbio statusą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš šių tarnybų.
• UŽT arba „Sodrai” pateikėte prašymą skirti nedarbo išmoką.

Nedarbo socialinio draudimo stažui prilyginami šie laikotarpiai:

• Dirbote ir gavote darbo užmokestį arba įmokas už Jus mokėjo valstybė.
• Gavote nedarbo ir/ar dalinio darbo išmokas.
• Gavote socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas.
• Gavote ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas.

Į nedarbo draudimo stažą neįskaitomi nedraudiminiai laikotarpiai.

Pavyzdžiui, buvote nemokamose atostogose, kai laikinojo nedarbingumo metu išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), buvote nušalintas nuo darbo ir kt.

Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką galite pateikti:

• UŽT, kuri Jūsų prašymo duomenis perduos „Sodrai“ nedarbo išmokos skyrimui ir mokėjimui;
• Internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus Prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką, GPS18;
• Atvykus į „Sodros“ skyrių, prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:
  • turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
  • turite žinoti duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervesta išmoka.

Sprendimas (-ą) dėl nedarbo draudimo išmokos:

• priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo dienos;
• galite peržiūrėti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkę skiltį „Mano išmokos“.

Teisę į nedarbo išmoką turi asmenys, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje (toliau - UŽT), kuriems šios tarnybos sprendimu suteikiamas bedarbio statusas, jeigu jie per paskutinius 30 mėnesių iki registracijos UŽT dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Skiriant nedarbo išmoką asmeniui, dirbusiam užsienyje, į nedarbo draudimo stažą įskaitomas tiek Lietuvoje, tiek – esant tam tikroms sąlygoms - užsienyje įgytas asmens nedarbo draudimo stažas. Taip pat vertinama užsienyje mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data ir registracijos Lietuvos UŽT data.

Iš Europos sąjungos sugrįžtantiems asmenims

Asmenims, dirbusiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybės narės), kurie buvo draudžiami nedarbo draudimu, kaip to reikalauja tos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai, nedarbo išmokos skiriamos taikant ne tik Nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus, bet ir ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, kuriuose įtvirtinta pagrindinė taisyklė - nedarbo išmokas skiria kompetentinga valstybė (paskutinės darbo vietos valstybė), o kitose ES valstybėse narėse įgytas nedarbo draudimo stažas sumuojamas tuo atveju, jei paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvoje (bet yra ir išimčių).

Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-921 patvirtintu ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų bei prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimu, mokėjimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašu.

Jeigu nedarbo išmoką Jums paskyrė valstybės narės, kurioje buvo įgytas Jūsų paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis, kompetentinga įstaiga, Jums grįžus į Lietuvą ir užsiregistravus UŽT (per kitos valstybės kompetentingos institucijos išduotame U2 dokumente nurodytą terminą), nedarbo išmoką ir toliau mokės (eksportuos) ją paskyrusi valstybė narė (paprastai eksportuoja 3 mėnesius). Lietuvoje pagal Lietuvos teisės aktus paskirta nedarbo išmoka bus mokama tik už laikotarpį, viršijantį kitos valstybės narės mokėtos nedarbo išmokos trukmę. Šiuo atveju skiriant nedarbo išmoką Lietuvoje bus:

• sumuojami valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai, nereikalaujant paskutinio nedarbo draudimo laikotarpio Lietuvoje;
• išmoka apskaičiuojama vertinant ir kitoje valstybėje narėje turėtas pajamas.

Jums nepasinaudojus teise gauti nedarbo išmoką valstybėje narėje, kurioje buvo įgytas Jūsų paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis, ir grįžus į Lietuvą bei užsiregistravus UŽT ir pateikus prašymą skirti nedarbo išmoką, išmoka bus skiriama pagal Lietuvos teisės aktus. Tokiu atveju:

• kitoje valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai bus sumuojami, jeigu paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje (paskutinis nedarbo draudimas (darbas ar draudimas valstybės lėšomis) turi būti Lietuvoje);
• išmoka bus apskaičiuojama tik pagal Lietuvoje turėtas pajamas (kitoje valstybėje narėje turėtos pajamos nevertinamos).

Tačiau jeigu paskiausio darbo metu gyvenote ar išsaugojote savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (paskiausio darbo kitoje valstybėje narėje metu išsaugojote gyvenamąją vietą (interesų centrą) Lietuvoje; dirbote kitoje valstybėje narėje pasienio darbuotoju, dirbote sezoninį ar laikino pobūdžio darbą, dirbote pagal terminuotą darbo sutartį ir kita), skiriant nedarbo išmoką:

• bus sumuojami valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai, nereikalaujant paskutinio nedarbo draudimo laikotarpio Lietuvoje;
• išmoka bus apskaičiuojama vertinant kitoje valstybėje narėje gautas pajamas.

Teisei į nedarbo išmoką Lietuvoje nustatyti reikia pateikti ES valstybėse narėse įgytus nedarbo draudimo laikotarpius ir turėtas pajamas patvirtinančius dokumentus. Valstybėse narėse įgytus nedarbo draudimo (darbo) laikotarpius įrodo (patvirtina) tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas PD U1 dokumentas ar struktūrizuotas elektroninis dokumentas (toliau – SED) U002.

Kitoje valstybėje narėje turėtas pajamas patvirtina tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas SED U004.

SED U002 ir U004 dokumentai išduodami valstybių narių kompetentingų įstaigų prašymu, todėl dėl šių SED gavimo turite kreiptis į „Sodros“ skyrių arba prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui pateikti Prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8.

Norminiai teisės aktai:

• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004);
• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką;
• Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020-10-16 įsakymu Nr. A1-978.

Iš Jungtinės Karalystės sugrįžtantiems asmenims

Skiriant nedarbo išmoką iš Jungtinės Karalystės (toliau – JK) sugrįžusiems asmenims, būtina nustatyti, ar asmuo patenka į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo (toliau – Išstojimo susitarimas) taikymo sritį. Išstojimo susitarimas taikomas asmenims, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• pereinamojo laikotarpio pabaigoje (iki 2020-12-31) ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui asmuo be pertraukų* buvo vienoje iš šio susitarimo 30 str. 1 d. nurodytų padėčių, kuri vienu metu apima tiek valstybę narę - Lietuvą, tiek JK;

 * ES valstybės narės ir JK sutarė, kad taikant Išstojimo susitarimą sąvoka „be pertraukų“ suprantama kaip ne ilgesnis nei 30 dienų terminas. Todėl jeigu:

• nebuvote deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, 30 dienų terminas yra skaičiuojamas nuo kitos dienos pasibaigus darbo santykiams JK iki registracijos Lietuvos UŽT dienos;
• buvote deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, 30 dienų terminas yra skaičiuojamas nuo sugrįžimo į Lietuvą deklaravimo Lietuvos gyventojų registre dienos iki registracijos Lietuvos UŽT dienos.

Jeigu UŽT registravotės:

• per 30 dienų nuo darbo JK pabaigos ar gyvenamosios vietos Lietuvos gyventojų registre deklaravimo arba turite nuolatinį (settled) arba laikiną (pre-settled) statusą JK, skiriant nedarbo išmoką:
  • bus sumuojami JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai nereikalaujant paskutinio nedarbo draudimo laikotarpio Lietuvoje;
  • išmoka bus apskaičiuojama vertinant JK turėtas pajamas. 
• vėliau nei per 30 dienų nuo darbo JK pabaigos ar gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimo dienos ir neturite nuolatinio (settled) arba laikino (pre-settled) statuso JK, skiriant nedarbo išmoką:
  • JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai bus sumuojami tik tuo atveju, jeigu paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje (grįžus iš JK paskutinis darbas ar draudimas valstybės lėšomis turi būti Lietuvoje);
  • išmoka bus apskaičiuojama tik pagal Lietuvoje turėtas pajamas (JK turėtos pajamos nevertinamos).

Dokumentą apie Jums suteiktą galiojantį nuolatinį (settled) arba laikiną (pre-settled) statusą turite atsispausdinti iš JK migracijos tarnybos tinklapio ir jį „Sodros“ skyriui galite pateikti:

• prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, pateikiant bendro pobūdžio prašymą arba kartu su prašymu tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8;
• atvykę bei pristatę į „Sodros“ skyrių;
• paštu – prašymo formą galima atsisiųsti čia. Siunčiant paštu, prie prašymo reikia pridėti notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Jeigu Išstojimo susitarimo nuostatos Jums netaikomos (į JK išvykote dirbti po 2020-12-31 ir neturite Jums suteikto galiojančio nuolatinio (settled) arba laikino (pre-settled) statuso JK), nedarbo išmoka Jums bus skiriama vadovaujantis ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolu dėl socialinės apsaugos koordinavimo: skiriant nedarbo išmoką bus sumuojami JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai tik tuo atveju, jei paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje. Nedarbo išmokos dydis bus apskaičiuojamas tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu Jums JK buvo paskirta nedarbo išmoka (nedarbo išmokas skiria tos šalies kompetentinga įstaiga, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi paskiausiu metu), Lietuvoje skiriant nedarbo išmoką bus vertinama JK mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data ir registracijos Lietuvos UŽT data.

Norminiai teisės aktai:

• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004);
• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką;
• Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimą iš Europos Sąjungos reglamentuoja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimas;
• ES ir Jungtinės Karalystės Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo.

Užsienyje įgytas nedarbo draudimo stažas įrodomas pateikus U1 ar U002 formas.

Jei Jūs dirbote vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau visos kartu – vasltybės narės) ir neturite nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią  „Sodros” skyrių.

Prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo galite pateikti:

• Internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus Prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8;
• Atvykus į „Sodros“ skyrių. Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:  
  • turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje);
  • dokumentus, kuriuose yra duomenų apie Jūsų darbą užsienyje (darbo sutarties kopija ir kt.).

„Sodros“ skyrius per 7 darbo dienas nuo Jūsų prašymo gavimo dienos kreipsis į užsienio valstybės kompetentingą įstaigą dėl duomenų apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą gavimo, o gavus iš užsienio atsakymą apie tai Jus informuos Jūsų prašyme nurodytu būdu.

Jei Jūs dirbote Lietuvoje ir norite gauti nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinantį dokumentą, turite pateikti prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje.

Prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvos Respublikoje, galite pateikti:

1. Internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkus Prašymą išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvos Respublikoje, GPZ15;
2. Atvykus į „Sodros“ skyrių. Prašymą užpildys ir Jums pateiks pasirašyti darbuotojas. Atvykdami Jūs:

• turite turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje).

U1 dokumentas, patvirtinantis nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje, išduodamas per 5 darbo dienas nuo Jūsų prašymo gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. U1 dokumento gali prireikti, jei ketinate kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo užsienio valstybėje. 

Atsiimdami U1 dokumentą turite pateikti:

• Jei dokumentas išduodamas Jums pačiam, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 
• Jei  dokumentą atsiima įgaliotas asmuo, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu turi pateikti ir patvirtintą įgaliojimą. 
• Jei dokumento neatsiimate asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, Jūsų prašymu U1 dokumentas gali būti išsiunčiamas paštu prašyme nurodytu adresu. 

Pagrindas: Europos sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-646.

Pasinaudokite mūsų nedarbo išmokos skaičiuokle.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys –  pastovi ir kintama:

• pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 €, t. y.  23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMAMMAMinimalioji mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur.).

840 € x  23,27 % =  195,47 €

• kintama dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos Jūsų draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.

Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:

Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 %.

Septintą – devintą mėnesį – 23,27 %.

Nedarbo išmokos apskaičiavimo pavyzdys
Asmuo 2023 m. liepos mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT.

Pastovi dalis

840 € x 23,27 % = 195,47 €

Kintama dalis

Apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2023-05-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Tarkim, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 1000 €.

1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 1000 € x 38,79 % = 387,90 €;

4–6 mėnesį – 1000 € x 31,03 % = 310,30 €;

7–9 mėnesį – 1000 € x 23,27 % = 232,70 €.

Nedarbo išmoka lygi:

Liepos–rugsėjo mėn. – 195,47 € + 387,90 € = 583,37 €;

Spalio–gruodžio mėn. – 195,47 € + 310,30 € = 505,77 €;

2024 m. sausio–kovo mėn. – 195,47 € + 232,70 € = 428,17 €.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

Maksimalūs dydžiai

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. 

2023 m. I ketvirtį (nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1039,73 €  (1787,10 € x 58,18 % = 1039,73 €).

2023 m. II ketvirtį (nuo 2023-04-01 iki 2023-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1098,32 €  (1887,80 € x 58,18 % = 1098,32 €).

2023 m. III ketvirtį (nuo 2023-07-01 iki 2023-09-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1133,29 €  (1947,90 € x 58,18 % = 1133,29 €).

Jei gaunate Jums patiems priklausančią:

• valstybinę pensiją;
• rentą buvusiam sportininkui;
• kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniam darbuotojui;
• ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos bei profesinės reabilitacijos, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.

Jums bus mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą. Pensijos ar išmokos, gaunamos už kitus asmenis, iš nedarbo išmokos neminusuojamos.

Pasinaudokite mūsų nedarbo išmokos skaičiuokle.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama:

Pastovi  nedarbo išmokos dalis lygi  169,87 €, t. y.  23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (toliau – MMAMMAMinimalioji mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur.).

730* € x  23,27 % =  169,87 €

Kintama dalis priklauso nuo Jūsų turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos Jūsų draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (toliau – UŽT) dienos.

Kintama mėnesinė išmokos dalis pagal mokėjimo mėnesius:

Pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 %.

Septintą – devintą mėnesį – 23,27 %.

Nedarbo išmokos apskaičiavimo pavyzdys

Tarkim, asmuo 2022 m. spalio mėnesį užsiregistravo bedarbiu UŽT.

Pastovi dalis

730* € x 23,27 % = 169,87 €

* MMA dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. 

Kintama dalis

Apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2022-08-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas. Tarkim, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 800 €.

1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 800 € x 38,79 % = 310,32 €;

4–6 mėnesį – 800 € x 31,03 % = 248,24 €;

7–9 mėnesį – 800 € x 23,27 % = 186,16 €.

Nedarbo išmoka lygi:

Spalio–gruodžio mėn. – 169,87 € + 310,32 € = 480,19 €;

Sausio–kovo mėn. – 169,87 € + 248,24 € = 418,11 €;

Balandžio–birželio mėn. – 169,87 € + 186,16 € = 356,03 €.

Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. 

Maksimalūs dydžiai

Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio už praeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo UŽT dienos. 

2022 m. I ketvirtį (nuo 2022-01-01 iki 2022-03-31) užsiregistravusiems UŽT asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 922,73 €  (1586 € x 58,18 % = 922,73 €).

2022 m. II ketvirtį (nuo 2022-04-01 iki 2022-06-30) užsiregistravusiems UŽT asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 969,80 €  (1666,90 € x 58,18 % = 969,80 €).

2022 m. III ketvirtį (nuo 2022-07-01 iki 2022-09-30) užsiregistravusiems UŽT asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 999,71 €  (1718,30 € x 58,18 % = 999,71 €).

2022 m. IV ketvirtį (nuo 2022-10-01 iki 2022-12-31) užsiregistravusiems UŽT asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1028,86 €  (1768,40 € x 58,18 % = 1028,86 €).

Jei gaunate Jums patiems priklausančią:

• valstybinę pensiją;
• rentą buvusiam sportininkui;
• kompensacinę išmoką profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniam darbuotojui;
• ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos bei profesinės reabilitacijos, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.

Jums bus mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą. Pensijos ar išmokos, gaunamos už kitus asmenis, iš nedarbo išmokos neminusuojamos.

Išmoka skiriama:

Nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos.

Praėjus 3 mėn. nuo įsiregistravimo UŽT dienos, tačiau ne anksčiau nei nuo bedarbio statuso įgijimo dienos, jei buvote atleistas (-a) iš darbo dėl Jūsų kaltės.

Ne anksčiau, negu baigiasi iki bedarbio statuso įgijimo dienos paskirtų išmokų mokėjimo laikas:

• ligos;
• profesinės reabilitacijos;
• motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros;
• ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.

Jeigu Jums anksčiau buvo mokama nedarbo išmoka, iš naujo užsiregistravus UŽT, įgijus bedarbio statusą ir pateikus prašymą skirti nedarbo išmoką, ji gali būti skiriama tik po 12 mėnesių nuo ankstesnės nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo (pilnai išmokėjus nedarbo išmoką) dienos.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius.

Nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas:

• 2 mėnesiams, jei nedarbo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus Jums yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir Jums nėra paskirta išankstinė senatvės pensija.
• Iki 30 dienų, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu tapote laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos. Nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas tiek dienų, kiek sirgote, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.
• Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei Jums nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
• Bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, priklausomybės sindromą vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, nedarbo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus (bendra nedarbo išmokos mokėjimo pratęsimo dėl laikinojo nedarbingumo trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 dienų).

Jei asmuo atitinka bent vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų, nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas automatiniu būdu, t. y. be atskiro asmens prašymo.

Mokėjimas negali būti pratęsiamas, jeigu:

• sužalojote arba sutrikdėte savo sveikatą, simuliavote ligą ar sveikatos sutrikimus;
• tapote laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavote darydamas nusikalstamą veiką;
• tapote laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Nedarbo išmoka mokama bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu. Kai bedarbio statusas nutraukiamas (panaikinamas) ar sustabdomas, nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas ar sustabdomas.

Nedarbo išmokos gavėjui mirus, jam iki mirties dienos priklausiusi išmoka išmokama paveldėtojui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

Nedarbo išmokos suma pervedama į Jūsų asmeninę sąskaitą.

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį ne anksčiau kaip mėnesio 20 d. ir ne vėliau kaip mėnesio paskutinę dieną.

Jeigu norite pakeisti asmeninę sąskaitą, į kurią mokama nedarbo išmoka arba jos iki šiol nesate pateikę, tai galite padaryti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkę Prašymą pakeisti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo būdą, GPS14.

Nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas iš UŽT gavus duomenis apie bedarbio statuso sustabdymą, nutraukimą (panaikinimą), atnaujinamą ar suteikimą.

• Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas galimas tik tiems asmenims, kuriems bedarbio statusas buvo panaikintas pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 13 punktus ir jie iš naujo bedarbio statusą įgijo per 6 mėnesius po nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo.

Pavyzdys. Panaikinus bedarbio statusą (nutrauktas nedarbo išmokos mokėjimas), įsidarbinote pagal darbo sutartį ar vykdėte individualią veiklą, kurią nutraukėte bei nepraėjus 6 mėnesiams nuo nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo iš naujo įgijote bedarbio statusą. 

• Nedarbo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo bedarbio statuso suteikimo dienos. Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas du kartus.
• Sustabdžius bedarbio statusą, sustabdomas ir nedarbo išmokos mokėjimas. Bedarbio statusas sustabdomas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.

Pavyzdys. Laikotarpiui, kai atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius, asmuo dalyvauja paramos mokymuisi, remiamojo įdarbinimo priemonėse, atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba bedarbis, kuris yra karys savanoris, kitas aktyviojo rezervo karys ar parengtojo rezervo karys, pašaukiamas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, kai už tarnybos dienas jam mokamas atlyginimas.

• Atnaujinus bedarbio statusą po jo sustabdymo, atnaujinamas ir paskirtos nedarbo išmokos mokėjimas. Tokiu atveju nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimų skaičius neribojamas.

Nustačius nelegalaus darbo faktą,  asmuo privalo grąžinti nedarbo išmoką už nelegalaus darbo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirbantis asmuo apie tai pranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų.

Pavyzdžiui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Užimtumo tarnybai.

Visą informaciją apie Jums paskirtą nedarbo išmoką galite gauti:

• prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pasirinkę skiltį Mano išmokos, taip pat susiformavę naują suvestinę - „REP. 01 Informacija apie išmokėtas išmokas“; 
• telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883;
• atvykus į „Sodros“ skyrių.

  Svarbu! Peržiūrėdami teisės aktus, pasirinkite „Galiojančią aktualią redakciją“! 

• Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas
• 2004 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“