Naujienos.png

Gyventojų darbo pajamos augo sparčiai, bet nepasivijo infliacijos

2023 m. vasario 23 d.
pinigai.jpg

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo  infliacijos, o pajamų skirtumai tarp regionų toliau didėja – parodė „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga. 

Ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 208 eurais ir siekė 1 844 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 119 eurų iki 1 153 eurų. 

„Nominalus darbo pajamų augimas buvo spartus, tačiau jis tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų augimą. Vidutinės darbo pajamos į rankas 2022 m. ketvirtą ketvirtį padidėjo 11,5 proc., o metinė infliacija 2022 m. gruodį siekė  21,7 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. 

Darbo pajamų atotrūkis išliko panašus kaip prieš metus: penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų darbo pajamos yra 6,4 karto didesnės nei penktadalio apdraustųjų, kurių darbo pajamos pačios mažiausios. 

„Šis rodiklis didesnis už Europos sąjungos vidurkį, kur didžiausias pajamas gaunantys žmonės gauna penkis kartus daugiau už mažiausias pajamas turinčius. Matyti ir teigiama tendencija: darbo pajamoms didėjant, mažėjo apdraustųjų gaunančių pačias mažiausias darbo pajamas. 2021 metų pabaigoje kas ketvirto apdraustojo darbo pajamos nesiekė 800 eurų, o 2022 metų pabaigoje – jau tik kas penkto. Be to, kai didėja MMAMMAMinimalioji mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur., auga ne tik mažiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos“, – vardija K. Zitikytė. 

„Sodros“ duomenys rodo, kad praėjusių metų lapkritį apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą. Tarp jų apie 58 tūkst. žmonių turi lengvatą nemokėti įmokų iki MMA, o apie 19 tūkst. sirgo visą mėnesį, tad realiai mažesnes nei minimalias darbo pajamas turi tik apie 24 tūkst. žmonių.

Daugiausia jų yra Visagino, Pagėgių, Šilutės rajonuose. Jų socialinės garantijos užtikrinamos mokant papildomas įmokas – darbdaviai privalo mokėti įmokas ne mažesnes nei nuo MMA.

Kai kurių apdraustųjų pajamos augo penktadaliu

Pernai nominalios darbo pajamos sparčiausiai augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonominėse veiklose: informacijos ir ryšių veikloje bei finansų ir draudimo veikloje. Taikomųjų programų kūrėjų vidutinės darbo pajamos padidėjo 19 proc. iki 3 700 eurų, reklamos specialistų – taip pat 19 proc. iki 2 530 eurų. 

Tuo metu viešajame sektoriuje nominalios darbo pajamos labiausiai didėjo švietime – 15 proc. iki 1 618 eurų.

Palyginti su kitomis sritimis, nominalios darbo pajamos mažiausios aptarnavimo ekonominėse veiklose: administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kurioje veikia apsaugos tarnybos, darbuotojų įdarbinimo įmonės, uždirbama vidutiniškai 1 178 eurus, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 949 eurus.

„Nepaisant energetinės krizės ir kitų sunkumų, su kuriais susidūrė verslas praeitų metų pabaigoje, apdraustųjų skaičius augo. Nedarbo išmokos gavėjų padidėjimas metų pabaigoje buvo nulemtas sezoniškumo“, – vertina Kristina Zitikytė.

Tiesa, daugiausiai apdraustųjų turinčiose ekonominėse veiklose pernai darbuotojų skaičius augo lėčiau nei kitose veiklose, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo veikloje padidėjo 2 000 žmonių (1,4 proc.).

Ankstesnius kelis ketvirčius iš eilės matomas apdraustųjų skaičiaus augimas informacijos ir ryšių veikloje prarado pagreitį.

„Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje dar nebuvo matyti ženklų, kad į Lietuvą atsiristų užsienyje stebima atleidimų banga telekomunikacijų, ryšių veiklose“, – pažymi „Sodros“ analitikė.

Pensijos augo sparčiau nei darbo pajamos

Socialinio draudimo išmokos didėjo taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus vienos dienos ligos išmoka padidėjo 11 proc., vaiko priežiūros išmoka – 11 proc., nedarbo išmoka – 10 proc.

Pensijų didėjimas buvo sparčiausias per pastaruosius septynerius metus ir siekė 13,8 proc.

„Prie šio augimo prisidėjo ir papildomas pensijų indeksavimas pernai metų viduryje. Be jo pensijos didėjimas per metus būtų siekęs tik  8,5 proc.“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja. 

Vilniuje uždirbama beveik perpus daugiau nei likusiose savivaldybėse

Pajamų skirtumai tarp regionų nemažėja – priešingai, rajonai vis labiau atsilieka nuo Vilniaus ir kitų didžiųjų savivaldybių.

Didžiausios vidutinės draudžiamosios pajamos – Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių apdraustųjų (2 661 euras) ir Vilniaus gyventojų (2 141 euras), mažiausios – Kelmės rajone (1 284 eurai) ir Kalvarijoje (1 274 eurai).

Palyginti, Vilniaus draudžiamųjų pajamų vidurkis (2 141 euras) ir visų kitų savivaldybių vidutinės apdraustųjų pajamos (1 458 eurai) skiriasi  47 proc. 

Pajamų vidurkis 10 savivaldybių, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios (1 308 eurai), 40 proc. atsilieka nuo 10 savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios (vidurkis 1 829 eurai).  

Vilniuje didžiausias darbo pajamas – virš 3 000 eurų neatskaičius mokesčių – uždirba 23 proc. visų apdraustųjų. Mažiausiai uždirbančiuose rajonuose šis rodiklis siekia 5 proc.

Savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios, 23 proc. darbuotojų uždirba mažiau nei 800 eurų, kai šalies vidurkis – 18 proc. apdraustųjų.

Vis dėlto rajonuose mažesnis darbo pajamų atotrūkis tarp apdraustųjų: sostinėje jis siekia 7,8 karto, o rajonuose – apie 4,6 karto. 

Formuojasi „savivaldybės donorės“ ir „savivaldybės gavėjos“ 

Socialinio draudimo išmokų dydžių skirtumai žymiai mažesni. Pavyzdžiui, vidutinės nedarbo išmokos skirtumas siekia 15 proc.: 422 eurai mažesnių pajamų savivaldybėse ir 487 eurai didesnių pajamų savivaldybėse.

Gyventojų pensijos skiriasi apie 14 proc. – mažiau uždirbančiose savivaldybėse vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 464 eurai, didesnių pajamų savivaldybėse – 529 eurai.

Vis dėlto matoma tendencija, kad mažesnių pajamų savivaldybėse vienam įmokų mokėtojui tenka daugiau išmokų gavėjų.

Pavyzdžiui, 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, dešimčiai  apdraustųjų tenka penki senatvės ir netekto darbingumo pensijos gavėjai, šimtui apdraustųjų – penki nedarbo išmokos gavėjai. 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, dešimt apdraustųjų išlaiko aštuonis senatvės ir netekto darbingumo pensijos gavėjus, šimtas apdraustųjų – septynis nedarbo išmokos gavėjus.

„Tikėtina, kad ir toliau vienose savivaldybėse daugės įmokų mokėtojų, kitose – išmokų gavėjų. „Savivaldybių donorių“ ir „savivaldybių gavėjų“ kūrimasis socialiniam draudimui savaime nebūtų problema. Tačiau nerimą kelia  besikeičiantis išmokų gavėjų ir įmokų mokėtojų santykis.

Šiandien sistema dalį prarastų pajamų sėkmingai kompensuoja. Kai išmokų gavėjų skaičius augs, o įmokų mokėtojų mažės, kils klausimas, kaip sistema turėtų veikti toliau“, – pastebi Kristina Zitikytė.

 

2022 m. IV ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalgą rasite čia.

Nerandate to ko ieškote? Pasirinkite tinkamiausią variantą informacijai gauti!