Naujienos.png

Didėjančios gyventojų pajamos augino „Sodros“ fondą

2019 m. rugsėjo 23 d.
Paveikslėlis1.jpg

„Sodros“ įplaukos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 2,3 mlrd. eurų ir viršijo išlaidas 204 mln. eurų bei buvo 10,3 proc. arba 215 mln. eurų didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 79 mln. eurų (4,5 proc.) iki beveik 2,1 mlrd. eurų.

 „Dėl augančio apdraustųjų skaičiaus ir didesnių vidutinių mėnesio pajamų draudžiamųjų pajamų bazė, nuo kurių sumokamos socialinio draudimo įmokos, Lietuvoje pirmąjį pusmetį, atmetus mokesčių reformos įtaką, augo 11 proc., todėl surinkome daugiau įmokų ir mokėjome didesnes išmokas, kurios tiesiogiai priklauso nuo draudžiamųjų pajamų.

Kita vertus, pirmąjį pusmetį „Sodros“ fondo išlaidoms ir pajamoms įtakos turėjo ir vienkartiniai veiksniai – dėl pensijų reformos perskaičiuotos senatvės ir netekto darbingumo bei neįgalumo pensijos bei pensijų fondų pervestos kaupimą nutraukusių dalyvių lėšos.

„Sodros“ įplaukų ir išlaidų balansas yra teigiamas. Laukiama, kad tokios tendencijos išliks iki metų pabaigos. Dėl to dar papildysime rezervo fondą, kuriame šiuo metu jau sukaupti 195 mln. eurų. Rezervo fondas skirtas pasiruošti lėtesnio ekonomikos augimo laikotarpiams, kai socialinio draudimo išlaidos turėtų didėti labiau negu pajamos“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Operatyviniais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį pensijų socialinio draudimo išmokų vertė siekė 1,63 mlrd. eurų ir buvo 94 mln. eurų didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirmojo šių metų pusmečio pensijų socialinio draudimo įplaukos išlaidas viršijo 213 mln. eurų.

Pensijų fondai už gyventojus, kurie nutraukė savo pensijų kaupimo sutartis, per 6 mėnesius į socialinio draudimo fondą pervedė 74 mln. eurų.

Gyventojams pirmąjį pusmetį pervesta 167 mln. eurų ligos socialinio draudimo išmokų – panašiai, kiek ir pernai (166 mln. eurų), o įplaukos siekė 172 mln. eurų.

Santykinai sparčiausiai – beveik 13 proc., palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, išaugo nedarbo socialinio draudimo išmokų suma, kuri siekė beveik 100 mln. eurų ir buvo 11,6 mln. eurų didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Tam įtakos turėjo nuo pernai liepos pailgėjusi nedarbo socialinio draudimo išmokų trukmė – bedarbiai išmokas gali gauti nebe šešis, o devynis mėnesius ir tuo pačiu daugiau laiko skirti jiems tinkamo darbo paieškoms.

Nedarbo socialinio draudimo biudžetas šiuo metu yra subalansuotas. Tačiau lėtėjant ekonomikos augimui šios draudimo rūšies išmokos gali viršyti įplaukas. Tokiems atvejams ir kaupiamas rezervas“, – sako J. Varanauskienė.

Nesubalansuotas liko motinystės socialinis draudimas. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų vertei,  palyginti su praėjusiais metais išaugus 10,2 mln. eurų, pirmąjį pusmetį šios rūšies draudimo išlaidos viršijo įplaukas 18,1 mln. eurų.

„Didelės įtakos motinystės socialinio draudimo įmokų ir išmokų balansui turi tai, kad savarankiškai dirbantys gyventojai sumoka gerokai mažiau socialinio draudimo įmokų, nei yra skiriama išmokų šiai apdraustųjų grupei. Samdomą darbą dirbančių apdraustųjų motinystės draudimo įmokos ir išmokos yra subalansuotos“, – teigia „Sodros“ vadovė.

Įdomioji statistika

„Sodra“ taip pat pateikia statistikos apie pirmąjį pusmetį:

Vidutinės draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, šių metų pirmąjį pusmetį siekė 1 101 eurą neatskaičius mokesčių arba 710 eurų į rankas. Per metus jos padidėjo 9,2 proc. (įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą).

Vidutinė senatvės pensija siekė 344 eurus ir per metus paaugo beveik 40 eurų arba 13 proc. 

Per pirmuosius 6 mėnesius „Sodra“ apmokėjo 5,77 milijono ligos dienų. Tai yra – maždaug po milijoną ligos dienų kiekvieną mėnesį, o vidutinė ligos išmoka siekė 29,3 euro už dieną. Pirmąjį šių metų pusmetį gyventojai sirgo 6,3 proc. trumpiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo apmokėta 6,16 mln. ligos dienų, tačiau vidutinė išmoka už dieną šiemet buvo 2,3 euro arba 8,5 proc. didesnė.

Mamos iš viso 987 tūkst. dienų gavo motinystės išmokas – vidutiniškai po 43,8 euro už dieną, tai yra 4,6 proc. mažiau dienų nei pernai, tačiau išmokos šiemet buvo 3,6 euro už dieną arba 9 proc. didesnės.

Tėvystės išmokos skirtos 7 200 tėčių – 700 mažiau nei pernai. Jie gavo vidutiniškai po 1 070 eurų per mėnesį arba 12,5 proc. didesnes išmokas nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. 

Vaiko priežiūros išmokas pirmąjį šių metų pusmetį gavo 43 tūkst. tėvų – beveik tiek pat, kiek pernai. Vidutinė išmoka, iki vaikui sukaks metai, siekė 566 eurus per mėnesį bei paaugo 10 proc., o nuo 1 iki 2 metų – 404 eurus ir paaugo 14,6 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.          

Nedarbo išmokas pirmąjį pusmetį gavo 60 tūkst. šalies gyventojų – beveik 4 000 (7,4 proc.) daugiau nei pernai. Vidutinė išmoka už visą mėnesį siekė 316 eurų.  Šiemet bedarbiai išmokas gavo vidutiniškai 4,8 mėn. – maždaug puse mėnesio ilgiau nei prieš metus.

Nerandate to ko ieškote? Pasirinkite tinkamiausią variantą informacijai gauti!