Spausdinti
atgal Pašalpos
LIGOS, MOTINYSTĖS, MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) BEI TĖVYSTĖS PAŠALPOS
 
I. Ligos pašalpa
 
1. Kas turi teisę gauti ligos pašalpą?
 
Teisę gauti ligos pašalpą turi asmenys, kurie:
  • pripažinti laikinai nedarbingais (išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai);
  • draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už juos mokamos socialinio draudimo įmokos);
  • tapo laikinai nedarbingais darbo laikotarpiu (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis – draudimo laikotarpiu*);
  • dėl ligos (ar šeimos nario slaugos) nedirbo ir prarado darbo pajamas;
  • iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą **;
  • į Sodros teritorinį skyrių su prašymu skirti ligos pašalpą kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.
* Apie ligos pašalpų skyrimą asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis – šio skyriaus 14 atsakymas.
 
**Stažo reikalavimas netaikomas:
  • apdraustiesiems, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą). Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
  • apdraustiesiems, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai – pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.
2. Koks yra ligos pašalpos dydis?
 
Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys (slaugant sergančius šeimos narius bei organų donorystės atveju, ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos). Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 procentų ir didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa mokama:
  • nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iki septintosios (imtinai) – 40 procentų, nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio;
  • nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos – slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio;
  • nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos – asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
3. Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant ligos pašalpą?
 
Ligos pašalpa skaičiuojama taikant kompensuojamąjį uždarbį, kuris nustatomas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį (nepriklausomai nuo to, ar asmuo dirbo visus 3 mėnesius, ir vertinamos tiek esamoje, tiek buvusioje darbovietėje jo gautos pajamos).
Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2014 m. sausio mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-11-30 gautas draudžiamąsias pajamas.
 
4. Kaip apskaičiuojamas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis?
 
Apdraustojo asmens vienos dienos kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 3 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.
 
Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesį, 3,2 dydžių sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
 
Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesį, ketvirtadalį dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
 
Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2014 metais – 21, 2013 metais buvo 20,9.
 
5. Koks yra minimalus ir maksimalus pašalpos dydis?
 
Priskaičiuota ligos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną. Minimalaus dydžio ligos pašalpa skiriama, jeigu apdraustas asmuo per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, draudžiamųjų pajamų neturėjo arba jos per mėnesį buvo mažesnės negu ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.
 
Priskaičiuota ligos pašalpa per mėnesį negali būti didesnė kaip atitinkamas procentas (40 %, 80 %, 85% ir 100%) einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną,3,2 dydžių sumos.
 
Maksimalių ir minimalių vienos dienos ligos pašalpų dydžiai
 

Pašalpa/Metai

2014 m.

Vienos dienos maksimali ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingu dėl ligos arba traumos, nuo 3 iki 7(įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos

90,70Lt (40 proc.)

Vienos dienos maksimali ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingu dėl ligos arba traumos, nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos

181,39Lt (80 proc.)

Vienos dienos maksimali ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingu dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu

226,74Lt (100 proc.)

Vienos dienos maksimali ligos pašalpa, sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti

192,73Lt (85 proc.)

Vienos dienos minimali ligos pašalpa

17,71 Lt

6. Kur kreiptis dėl ligos pašalpos skyrimo?
 
Apdraustasis asmuo dėl ligos pašalpos iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas turi kreiptis į darbdavį (arba jo įgaliotą asmenį), kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po kreipimosi privalo apskaičiuoti ligos pašalpą, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (išskyrus šeimos nario slaugą ir organų donorus), bei pateikti Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD).
 
Prašymą skirti ligos pašalpą iš „Sodros“ biudžeto lėšų apdraustasis asmuo gali pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/, atsiųsti paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos) arba pateikti pasirinktame Sodros teritoriniame skyriuje.
 
7. Kokius dokumentus reikia pateikti, kreipiantis dėl ligos pašalpos skyrimo?
 
Prašymą skirti pašalpą.
 
Apdraustieji, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo, papildomai turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
 
Apdraustieji, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai papildomai turi pateikti pažymą iš buvusios tarnybos (darbovietės) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apie jų tarnybos pabaigą.
 
Pagal autorines sutartis pajamas gaunantys asmenys, su prašymu skirti ligos pašalpą papildomai turi pateikti autorinės sutarties nuorašą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, ir/ar dokumentą, patvirtinantį darbų pagal autorinę sutartį atlikimo datą.
 
Jeigu ligos pašalpa apskaičiuojama, kai asmuo jau atleistas iš darbo, papildomai turi būti pateikta pažyma apie laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį apskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą, taikytą NPD.
 
8. Koks kreipimosi dėl ligos pašalpos gavimo terminas?
 
Tiek į darbdavį, tiek į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl ligos pašalpos skyrimo reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.
 
9. Per kiek laiko turi būti paskirta ir išmokėta ligos pašalpa?
 
Sprendimas dėl ligos pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.
 
Ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos, ligos pašalpos suma pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą arba, jeigu asmuo neturi asmeninės sąskaitos, mokama pasirinktame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje.
 
10. Kokie ligos pašalpos mokėjimo laikotarpiai?
 
Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
 
Švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką – ne ilgiau kaip 14kalendorinių dienų;
 
Neįgaliesiems, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
 
Gydantis ortopedines ir/ar protezavimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje – už visą gydymosi joje (įskaitant vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos) laiką.
 
Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo; asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) – iki darbingumo atgavimo arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
 
Savanoriškai gydantis specializuotame stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
 
Nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
 
Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.
 
11.Kokia yra ligos pašalpos mokėjimo trukmė slaugant sergančius šeimos narius (vaikus, įvaikius, sutuoktinį, tėvus, įtėvius)?
 
Slaugant sergančius šeimos narius ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 metų vaiką ligos pašalpa mokama už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą) ligos pašalpa mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Šeimos nariui – motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl savo ligos ar traumos (gydančio gydytojo sprendimu) negali prižiūrėti šio vaiko, pašalpa mokama nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
 
Pavyzdžiui, mama, esanti vaiko priežiūros atostogose ir gaunanti motinystės (tėvystės) pašalpą, pati suserga ir dėl to negali prižiūrėti vaiko. Šiuo atveju, pašalpa galės būti mokama vaiko tėvui, turinčiam teisę į šią pašalpą (t. y. jei jis yra apdraustas ir turi reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą).
 
Šeimos nariui – motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, kai švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
 
12. Kiek laiko mokama ligos pašalpa apdraustajam, gaunančiam invalidumo (netekto darbingumo) pensiją?
 
Ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
 
13. Kada nemokama ligos pašalpa laikinai nedarbingiems asmenims?
 
Asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
 
Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo:
 
1. gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį;
 
2. Sodros valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį;
 
3. nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
 
4. neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
 
5. atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
 
6. dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;
 
7. vartoja (-o) alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
 
8. elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę.
 
Ligos pašalpa taip pat nemokama, jeigu:
  • asmuo tapo laikinai nedarbingu dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
  • sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu;
  • tapo laikinai nedarbingu dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
14. Ligos pašalpų skyrimas asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis
 
Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Jie turės teisę gauti ligos pašalpą, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir jų laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais.
 
Šie asmenys laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos (įmokų sumokėjimo dienos) iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (MMA) suma. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.
 
Stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu. Laikoma, kad šie asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai pašalpai gauti, jeigu iki laikinojo nedarbingumo pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį.
 
Ligos pašalpa šiems asmenims nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama iš Sodros biudžeto lėšų. Jos dydis – nuo 3 iki 7 (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos – 40 procentų, o nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
 
Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo 1 laikinojo nedarbingumo dienos 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
 
Pašalpa bus apskaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
 
Pavyzdžiui, pagal autorines sutartis pajamas gaunančiam asmeniui, įgijusiam teisę į ligos pašalpą 2013-12-10, kompensuojamais uždarbis bus apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-10-31 gautų draudžiamųjų pajamų.
 
II. Motinystės pašalpa
 
1. Kas turi teisę gauti motinystės pašalpą?
 
Teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi moterys, kurios:
  1. apdraustos ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už jas mokamos socialinio draudimo įmokos);
  2. suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos (išduoti elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai);
  3. pirmajai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą*.
  4. dėl nėštumo ir gimdymo atostogų nedirba ir praranda darbo pajamas (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turint pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, gaunant ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos pašalpas, ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, kurių dydis mažesnis už motinystės pašalpą, mokamas motinystės pašalpos ir atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas);
  5. į Sodros teritorinį skyrių su prašymu skirti motinystės pašalpą kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.
Teisę gauti motinystės pašalpą taip pat turi moterys, jeigu jos yra atleistos iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus darbo sutarčiai ar paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, arba nėštumo ir gimdymo atostogos prasideda prieš tai gimusio vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.
 
*Stažo reikalavimas netaikomas:
 
  • apdraustosioms, kurios iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dar nebuvo sukakusios 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir jeigu jos tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustosiomis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
  • apdraustosioms, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiamos kaip pareigūnės (statutinės valstybės tarnautojos, pvz., policininkės), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jos tapo apdraustosiomis (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.
Apie pašalpos skyrimą asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims skaityti šio skyriaus 10 atsakymą.
 
2. Koks yra motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpis?
 
Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai14 kalendorinių dienų.
 
Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės pašalpa mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo.
 
Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.
 
Apdraustajam asmeniui, paskirtam vaiko globėju, motinystės pašalpa mokama nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.
 
Motinystės pašalpos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
 
3. Koks yra motinystės pašalpos dydis?
 
Motinystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė) ir išmokama visa iš karto.
 
4. Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant motinystės pašalpą?
 
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį.
 
Pavyzdžiui, apdraustajai moteriai, įgijus teisę į pašalpą 2014 m. sausio mėn., kompensuojamais uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-11-30 gautų draudžiamųjų pajamų.
 
Be to, jeigu moteris bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, gavo motinystės (tėvystės) pašalpą už prieš tai gimusį vaiką arba buvo prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose, suteikus naujas nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa jos prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota pirmesnė (ankstesnė) motinystės pašalpa.
 
5. Koks yra minimalus ir maksimalus motinystės pašalpos dydis?
 
Priskaičiuota motinystės pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Minimalaus dydžio motinystės pašalpa skiriama, jeigu apdraustoji per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamųjų pajamų neturėjo arba jos per mėnesį buvo mažesnės negu trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.
 
Priskaičiuota motinystės pašalpa per mėnesį negali būti didesnė kaip 100 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį,3,2 dydžių sumos (1488 Lt x 3,2 = 4761,60 Lt).
 
6. Kur kreiptis dėl motinystės pašalpos skyrimo?
 
Prašymą skirti motinystės pašalpą iš „Sodros“ biudžeto lėšų moteris gali pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/, atsiųsti paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos) arba pateikti pasirinktame Sodros teritoriniame skyriuje.
 
Darbdavys Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) dėl išduoto elektroninio nėštumo ir gimdymo pažymėjimo privalo užpildyti bei pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po asmens kreipimosi į jį dienos.
 
7. Per kiek laiko reikia kreiptis dėl motinystės pašalpos skyrimo?
 
Į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl motinystės pašalpos skyrimo reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.
 
8. Kokius dokumentus reikia pateikti, kreipiantis dėl motinystės pašalpos skyrimo?
 
Kreipiantis dėl motinystės pašalpos skyrimo pasirinktam „Sodros“ teritoriniam skyriui reikia pateikti:
  • Prašymą skirti motinystės pašalpą;
  • Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir/ar papildomo NPD taikymo (Kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašyme dėl NPD taikymo reikia nurodyti, kad NPD netaikyti);
  • darbdavio pažymą* apie nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taikytą NPD, išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą (jei nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos ne nuo pirmos mėnesio dienos);
  • darbdavio pranešimą* dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD).
*Darbdavys pašalpų skyrimui reikalingą informaciją (forma NP-SD, pažymą PA-DP) gali pateikti per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) siųsdamas elektroninį dokumentą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į jį dienos.
 
Apdraustosios, kurios iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dar nebuvo sukakusios 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, papildomai turi pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
 
Apdraustosios, kurios iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiamos kaip pareigūnės papildomai turi pateikti pažymą iš buvusios tarnybos (darbovietės) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apie jų tarnybos pabaigą.
 
Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, arba pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui ar paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, papildomai reikia pateikti dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo (potvarkio) dėl atleidimo iš darbo nuorašą, darbo sutarties nuorašą ir pan.), jeigu duomenų apie atleidimo pagrindą nėra Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
 
Jeigu apdraustoji nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų arba iš šiuo laikotarpiu vykdomos darbinės veiklos gauna pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės pašalpą, – darbdavio pažymą apie priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas (darbdavys šią pažymą gali pateikti per EDAS, kur pateikta rekomenduojama pažymos forma) arba dokumentus, patvirtinančius pajamų iš darbinės veiklos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu gavimą.
 
9. Per kiek laiko turi būti paskirta ir išmokėta motinystės pašalpa?
 
Sprendimas dėl motinystės pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.
 
Ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos, pašalpos suma pervedama į apdraustosios asmeninę sąskaitą arba išmokama pasirinktame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje.
 
10. Motinystės pašalpų skyrimas asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims
 
Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai ir pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys, išskyrus asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus) draudžiami motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Motinystės pašalpa skiriama teisę šią pašalpą gauti turintiems asmenims pagal išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys įgis teisę gauti motinystės pašalpą, jeigu pirmajai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
 
Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) suma (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos). Gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu jie yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą laikotarpį.
 
Laikoma, kad asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės pašalpai gauti, jei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.
 
Motinystės pašalpos dydis – 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio.
 
Motinystės pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį.
 
Pavyzdžiui, dirbančiai pagal autorines sutartis moteriai, įgijus teisę į pašalpą 2013 m. lapkričio mėn., kompensuojamais uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-09-30 gautų draudžiamųjų pajamų (t.y. šiuo laikotarpių gautų autorinių atlygių, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos).
 
III. Motinystės (tėvystės) pašalpa
 
1. Kas turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą?
 
Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, metu, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba įmotė (įtėvis) anksčiau gavo motinystės (tėvystės) pašalpą tam pačiam vaikui prižiūrėti, turi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, kuris:
  • draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už jį mokamos socialinio draudimo įmokos);
  • suteiktos vaiko priežiūros atostogos, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą, ar antraisiais vaiko auginimo metais arba atvejais, kai asmuo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto, pasibaigus darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui ir dėl to šios atostogos nesuteiktos. Asmenys, kurie dirba tik pagal autorines, sporto, atlikėjo veiklos sutartis ir asmenys, gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos (šių atostogų pradžia laikoma kita po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų diena);
  • iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą*;
  • į Sodros teritorinį skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos (t.y. kreipėsi ne vėliau negu vaikui sukako 3 metai).
Taip pat motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą asmenims, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.
 
Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, gaunančiam pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama, jeigu jam buvo mokėta motinystės ar tėvystės pašalpa ir jis turi nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba jam netaikomas stažo reikalavimas.
 
*Stažo reikalavimas netaikomas:
  • apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
  • apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai – pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.
Apie pašalpos skyrimą asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims skaityti šio skyriaus 10 atsakymą.
 
2. Koks yra motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpis?
 
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieni arba dveji metai, įskaitant vaiko gimimo dieną. Ši pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.
 
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos.
 
3. Koks yra motinystės (tėvystės) pašalpos dydis?
 
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai.
 
Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
 
Tuo atveju, jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus ir t.t.), tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
 
4. Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą?
 
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
 
Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2014 m. sausio mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-11-30 gautų draudžiamųjų pajamų.
 
Be to, jeigu apdraustasis bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, gavo motinystės (tėvystės) pašalpą už prieš tai gimusį vaiką arba buvo prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, nauja motinystės (tėvystės) pašalpa jo prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota pirmesnė (ankstesnė) motinystės (tėvystės) pašalpa.
 
5. Koks yra minimalus ir maksimalus motinystės pašalpos dydis?
 
Priskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (1488Lt : 3 = 496Lt). Minimalaus dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamųjų pajamų neturėjo arba jos per mėnesį buvo mažesnės negu trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.
 
Kai apdraustasis pasirenka gauti pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai, priskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti didesnė kaip 100 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžių sumos (1488Lt x 3,2 = 4761,60Lt).
 
Kai apdraustasis pasirenka gauti pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, priskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti didesnė kaip 70 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžių sumos (1488 Lt x 3,2 x 70 % = 3333,12Lt) iki vaikui sukaks 1 metai, o nuo vaiko 1 iki 2 metų – 40 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžių sumos (1488Lt x 3,2 x 40 % = 1904,64Lt).
 
Jeigu pašalpos gavėjas pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš šiuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gauna pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, ir (ar) gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą arba jai lygus, motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama. Mokant motinystės (tėvystės) pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos.
 
Antraisiais vaiko auginimo metais motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nepriklausomai nuo gautų pajamų ir (ar) pašalpų.
 
6. Kur kreiptis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo?
 
Prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ biudžeto lėšų asmuo gali pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/, atsiųsti paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos) arba pateikti pasirinktame Sodros teritoriniame skyriuje.
 
Darbdavys pranešimą apie atostogų vaiko priežiūrai suteikimą (forma 9-SD) privalo užpildyti bei pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šių atostogų suteikimo.
 
7. Kokius dokumentus reikia pateikti, kreipiantis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo?
 
Kreipiantis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo pasirinktam „Sodros“ teritoriniam skyriui reikia pateikti:
  1. Prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą;
  2. Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir/ar papildomo NPD taikymo (kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašyme dėl NPD taikymo reikia nurodyti, kad NPD netaikyti);
  3. įsakymo dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo pagal Darbo kodekso 180 straipsnį, nuorašą, jeigu duomenų apie suteiktas vaiko priežiūros atostogas nėra Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (t.y. darbdavys nėra pateikęs pranešimo apie atostogų vaiko priežiūrai suteikimą (forma 9-SD));
  4. vaiko gimimo liudijimą, jeigu vaiko duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre (kai vaiko gimimo liudijimas išduotas užsienyje, jis turi būti patvirtintas Apostille ir išverstas į lietuvių kalbą).
Apdraustieji, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, papildomai turi pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
 
Apdraustieji, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai papildomai turi pateikti pažymą iš buvusios tarnybos (darbovietės) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apie jų tarnybos pabaigą.
 
Asmuo, atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, ir dėl to negavęs vaiko priežiūros atostogų, papildomai reikia pateikti dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo, potvarkio, darbo sutarties nuorašus), jeigu duomenų apie atleidimo iš darbo pagrindą nėra Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
 
Jeigu asmeniui mokamas motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumas (pašalpos dalis), papildomai gali būti pateikiama pažyma (pažymos) apie mėnesio draudžiamąsias pajamas. Darbdavys pašalpų skyrimui reikalingą informaciją (pažymą PA-DP) gali pateikti per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) siųsdamas elektroninį dokumentą.
 
8. Per kiek laiko reikia kreiptis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo?
 
Į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos.
 
9. Per kiek laiko turi būti paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa?
 
Sprendimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.
 
Ši pašalpa į apdraustojo asmeninę sąskaitą pervedama arba išmokama pasirinktame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje kiekvieną mėnesį (mokant už praėjusį mėnesį).
 
10. Motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimas asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims
 
Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai ir pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys, išskyrus asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus) draudžiami motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Šie asmenys, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Šių asmenų vaiko priežiūros atostogų pradžia laikoma kita po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų diena. Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys įgis teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, jeigu pirmajai vaiko priežiūros atostogų dienai yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų, gaunančiam pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama, jeigu jam buvo mokėta motinystės ar tėvystės pašalpa ir jis turi nustatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba jam netaikomas stažo reikalavimas.
 
Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) suma (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos). Gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu jie yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą laikotarpį.
 
Laikoma, kad asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, jei iki vaiko priežiūros atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.
 
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai.
 
Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
 
Motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
 
Pavyzdžiui, dirbančiai pagal autorines sutartis moteriai, įgijus teisę į pašalpą 2014 m. vasario mėn., kompensuojamais uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 gautų draudžiamųjų pajamų (t.y. šiuo laikotarpių gautų autorinių atlygių, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos).
 
Jeigu pašalpos gavėjas (asmuo, dirbantis pagal autorinę sutartį, sporto ar atlikėjo veiklos sutartį, arba savarankiškai dirbantis asmuo) pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš šiuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gauna pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, ir šių pajamų dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas motinystės (tėvystės) pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų (ir/ar pašalpų) skirtumas. Jeigu šių pajamų (ir/ar pašalpų) dydis yra didesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą arba jai lygus, motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama. Mokant motinystės (tėvystės) pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos.
 
Antraisiais vaiko auginimo metais motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nepriklausomai nuo gautų pajamų (ir/ar pašalpų).
 
IV. Tėvystės pašalpa
 
1. Kas turi teisę gauti tėvystės pašalpą?
 
Teisę gauti tėvystės pašalpą už tėvystės atostogų laikotarpį turi tėvas, kuris:
  • draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už jį mokamos socialinio draudimo įmokos);
  • suteiktos tėvystės atostogos, iki vaikui sukaks vienas mėnuo. Asmenys, kurie dirba tik pagal autorines, sporto, atlikėjo veiklos sutartis ir asmenys, gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą, ūkininkai, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos tėvystės atostogos;
  • iki pirmos tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą*;
  • dėl tėvystės atostogų nedirba ir praranda darbo pajamas (tėvystės atostogų laikotarpiu turint pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tėvystės atostogų laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gaunant pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, ir (ar) gaunant ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, kurių dydis mažesnis už tėvystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas);
  • į Sodros teritorinį skyrių su prašymu skirti tėvystės pašalpą kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tėvystės atostogų pabaigos (iki vaikui sukaks 13 mėnesių).
*Stažo reikalavimas netaikomas:
  • apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
  • apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai – pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.
Apie pašalpos skyrimą asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, ir savarankiškai dirbantiems asmenims skaityti šio skyriaus 9 atsakymą.
 
2. Koks yra tėvystės pašalpos mokėjimo laikotarpis?
 
Tėvystės pašalpa mokama už tėvystės atostogų laikotarpį – nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukanka vienas mėnuo. Jeigu apdraustasis pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės pašalpa mokama už šią atostogų dalį, bet ne ilgiau kaip iki vaikui sukanka vienas mėnuo.
 
Tėvystės pašalpa mokama už darbo dienas. Ji išmokama visa iš karto pasibaigus tėvystės atostogoms.
 
3. Koks yra tėvystės pašalpos dydis?
 
Tėvystės pašalpos dydis yra 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio.
Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis ir didesnė kaip3,2 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių tėvystės atostogų pradžios mėnesį, suma.
 
Minimali priskaičiuota tėvystės pašalpa per mėnesį lygi 496 Lt (1488 Lt : 3), maksimali – 4761,60Lt (1488Lt x 3,2 x 100%).
 
Kai apdraustasis tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tėvystės atostogų laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gavo pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, ir (ar) gavo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir šių pajamų dydis mažesnis už tėvystės pašalpą, jam mokamas tėvystės pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas.
 
Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už tėvystės pašalpą arba jai lygus, tėvystės pašalpa nemokama.
 
Mokant tėvystės pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos.
 
4. Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant tėvystės pašalpą?
 
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas tėvystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį.
 
Pavyzdžiui, apdraustajam, įgijus teisę į pašalpą 2014 m. vasario mėn., kompensuojamais uždarbis bus apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 gautų draudžiamųjų pajamų.
 
Be to, jeigu apdraustasis bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, gavo motinystės (tėvystės) pašalpą už prieš tai gimusį vaiką arba buvo prieš tai gimusio vaiko tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, nauja tėvystės pašalpa jo prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota pirmesnė (ankstesnė) tėvystės pašalpa.
 
5. Kur kreiptis dėl tėvystės pašalpos skyrimo?
 
Prašymą skirti tėvystės pašalpą iš „Sodros“ biudžeto lėšų asmuo gali pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/, atsiųsti paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos) arba pateikti pasirinktame Sodros teritoriniame skyriuje.
 
Darbdavys pranešimą apie tėvystės atostogų suteikimą (forma 9-SD) privalo užpildyti bei pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šių atostogų suteikimo.
 
6. Kokius dokumentus reikia pateikti, kreipiantis dėl tėvystės pašalpos skyrimo?
 
Kreipiantis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo pasirinktam „Sodros“ teritoriniam skyriui reikia pateikti:
  • Prašymą skirti tėvystės pašalpą;
  • įsakymo dėl tėvystės atostogų suteikimo pagal Darbo kodekso 179-1 straipsnį, nuorašą, jeigu duomenų apie suteiktas tėvystės atostogas nėra Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (t.y. darbdavys nėra pateikęs pranešimo apie tėvystės atostogų suteikimą (forma 9-SD));
  • vaiko gimimo liudijimą, jeigu vaiko duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre (kai vaiko gimimo liudijimas išduotas užsienyje, jis turi būti patvirtintas Apostille ir išverstas į lietuvių kalbą).
Apdraustieji, kurie iki tėvystės atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, papildomai turi pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
 
Apdraustieji, kurie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai papildomai turi pateikti pažymą iš buvusios tarnybos (darbovietės) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apie jų tarnybos pabaigą.
 
7. Per kiek laiko reikia kreiptis dėl tėvystės pašalpos skyrimo?
 
Į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl tėvystės pašalpos skyrimo reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tėvystės atostogų pabaigos.
 
8. Per kiek laiko turi būti paskirta ir išmokėta tėvystės pašalpa?
 
Sprendimas dėl tėvystės pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir/ar duomenimis gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.
 
Pasibaigus tėvystės atostogoms, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pašalpos suma pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą arba išmokama pasirinktame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje.
 
9. Tėvystės pašalpų skyrimas asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims
 
Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai ir pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys, išskyrus asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus) draudžiami motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Šie asmenys, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos tėvystės atostogos. Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys įgis teisę gauti tėvystės pašalpą, jeigu pirmajai tėvystės atostogų dienai yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
 
Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) suma (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos). Gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu jie yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą laikotarpį.
 
Laikoma, kad asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, jei iki tėvystės atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.
 
Tėvystės pašalpos dydis 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
 
Pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį.
 
Pavyzdžiui, asmuo teisę į tėvystės pašalpą įgijo 2014-01-05. Kompensuojamais uždarbis bus apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-11-11 gautų draudžiamųjų pajamų.
 
Jeigu asmuo (asmuo, dirbantis pagal autorinę sutartį, sporto ar atlikėjo veiklos sutartį, arba savarankiškai dirbantis asmuo) tėvystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš šiuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gauna pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, ir šių pajamų dydis mažesnis už tėvystės pašalpą, jam mokamas apskaičiuotos pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už tėvystės pašalpą arba jai lygus, tėvystės pašalpa nemokama. Mokant tėvystės pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės pašalpos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos.
 
Kiti klausimai
 
1. 2014 m. sausio mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa išmokėta mažesnė negu 2013 m. gruodžio mėnesį. Kodėl?
 
Motinystės (tėvystės) pašalpa išmokama už praėjusį mėnesį. Taigi, pašalpa už 2013 m. gruodžio mėnesį išmokama 2014 m. sausio mėnesį. Apmokestinant išmokas už praėjusius mokestinius laikotarpius (praėjusius metus) NPD netaikomas. Permokėtą gyventojų pajamų mokestį galima atsiimti pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusius metus.
 
2. Ar pasirinkusieji gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, galės pradėti dirbti, kai vaikui sukaks vieneri metai, ir dėl to „Sodros“ mokama pašalpa nesumažės?
 
Taip. Antraisiais vaiko auginimo metais 40% kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa mokama nepriklausomai nuo to, kad mama ar tėtis dirbs ir turės draudžiamųjų pajamų.
 
3. Kokio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama gimus dviem ir daugiau vaikų?
 
Tuo atveju, jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.), tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau, jeigu dviejų vaikų priežiūrai vaiko priežiūros atostogos suteikiamos abiem tėvams atskiriems vaikams prižiūrėti, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama kiekvienam iš tėvų bendra tvarka.
 
Visa „Sodros“ informacija telefonu - 1883