Spausdinti
atgal Senatvės pensija_old
Senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr.59-1153; 2005, Nr.71-2555) bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr.91-1781; 2005, Nr.83-3066). Šie teisės aktai įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d.
 
Senatvės pensijos skyrimo sąlygos
 
Senatvės pensija skiriama, kai asmuo atitinka šias sąlygas:
  • yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas;
  • sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
  • turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Pastaba. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti senatvės pensiją Lietuvoje, kai tai nustatyta tarptautinėmis sutartimis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje gyvenantys kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie yra įgiję socialinio pensijų draudimo stažo Lietuvoje, turi teisę gauti senatvės pensiją Lietuvoje, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėse konvencijose.
 
Senatvės pensijos amžius:
 
Nuo 2012 metų pensinis amžius pamažu pradedamas tolinti. Kasmet pensinis amžius moterims bus ilginamas 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą. Senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklė
 
Pensinio amžiaus didinimas
 
Jei žmogus nustatyto pensinio amžiaus sulaukia jau kitais kalendoriniais metais, atsižvelgiama būtent į tais metais galiojantį senatvės pensijos amžių.
 
Socialinio pensijų draudimo stažas
Socialinio pensijų draudimo stažas – tai laikas, per kurį Jūs mokate arba darbdavys ar valstybė už Jus moka privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas, taip pat laikas, per kurį Jūs gaunate ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpas, mokėtas kaip draustiems nuo nedarbo asmenims). Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, išreikšto metų dalimi, perskaičiavimas į mėnesius ir dienas
 
Socialinio pensijų draudimo stažas yra dviejų rūšių:
  • įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
  • įgytas dirbant savarankiškai.
Stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu
 
Į šį stažą atsižvelgiama apskaičiuojant tiek pagrindinę, tiek papildomą senatvės pensijos dalį, tiek priedą už stažo metus.
 
Stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, sudaro laikas, per kurį asmuo pats moka arba už jį yra mokamos privalomos socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį jis gauna ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas, taip pat iki 2005 m. sausio 1 d. draustiems nuo nedarbo asmenims mokėtas bedarbio pašalpas.
 
Stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, prilyginami šie iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai
 
Apskaičiuojant senatvės pensiją, į stažą įskaitomas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas, taip pat ir darbo laikas kitų asmenų, kurie pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami socialiniu draudimu.
 
Be to, į stažą įskaitomi ir kitokie laikotarpiai – tarkim, reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laikas; asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laikas; buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas; ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose; rašytojų, dailininkų, kompozitorių, kinematografininkų sąjungų narių kūrybinės veiklos laikas; faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos, taip pat tarnybos sukarintoje apsaugoje laikas; mokymosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laikas; būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas (nuo 2005-01-01); invalidumo pensijų gavimo laikas (skiriant senatvės pensijas – nuo 2005-07-01).
 
Stažas, įgytas dirbant savarankiškai
 
Į šį stažą atsižvelgiama nustatant asmens teisę į senatvės pensiją, apskaičiuojant šios pensijos pagrindinės dalies dydį ir priedą už stažo metus.
 
Savarankišką stažą įgyja asmenys, kurie draudžiasi socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti:
  • asmenys, kurie vykdo individualią veiklą, turėdami verslo liudijimus;
  • asmenys, apsidraudę savanoriškuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti;

Stažui, įgytam dirbant savarankiškai, taip pat prilyginami savarankiškai dirbančių individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių, taip pat asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyvantojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai ir kiti asmenys, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat ūkininkų ir jų partnerių draudimo valstybiniu socialinio pensijų draudimu laikotarpiai, kuriais šie asmenys iki 2009 m. sausio 1 d. privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti.

Be to, į savarankišką stažą įskaitomi tam tikri laikotarpiai, per kuriuos asmenys socialiniu pensijų draudimu draudžiami valstybės lėšomis:
  • privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laikotarpiai, buvę iki 2005-01-01 (pastaba – nuo 2005-01-01 šios kategorijos asmenys yra draudžiami ir pagrindinei, ir papildomai pensijos dalims gauti, taigi jų tarnybos laikotarpiai prilyginami stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį);
  • laikotarpiai, buvę iki 2008-01-01, kuriais motina, tėvas arba vaiko globėjas augino vaiką iki 3 metų (pastaba –  nuo 2008-01-01 šie asmenys yra draudžiami ir pagrindinei, ir papildomai pensijos dalims gauti, taigi tokie draudimo laikotarpiai prilyginami stažui, įgytam pagal darbo sutartį);
  • laikotarpiai, buvę iki 2008-01-01, kuriais nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba nesukakęs senatvės pensijos amžiaus asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugė namuose šį neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. (pastaba – šie asmenys draudžiami tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinio socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. Nuo 2008-01-01 šie asmenys yra draudžiami ir pagrindinei, ir papildomai pensijos dalims gauti, taigi tokie draudimo laikotarpiai prilyginami stažui, įgytam pagal darbo sutartį);
  • tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai.
Į savarankišką stažą įskaitoma tiek mėnesių, už kiek yra įmokėta socialinio draudimo įmokų.
 
Savarankiškam stažui prilyginami šie iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai
 
Apskaičiuojant pensiją į savarankišką stažą įskaitomi šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:
  • motinoms – vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;
  • šeimos nariams – I grupės invalido slaugos namuose laikas;
  • būtinosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikas;
  • tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.
Senatvės pensijos apskaičiavimas
 
Senatvės pensiją sudaro:
  1. pagrindinė dalis (ji lygi 110 proc. socialinio draudimo bazinės pensijos, jeigu asmuo turi būtinąjį (30 metų) socialinio pensijų draudimo stažą);
  2. papildoma dalis, apskaičiuojama pagal tokią formulę:
    • 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D
      Šioje formulėje:
      s - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d.;
      k - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, t.y. per 5 paeiliui einančius palankiausius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. turėto uždarbio santykis su tų pačių metų vidutiniu uždarbiu Lietuvoje;
      S - stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
      K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d.;
      D - Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.
  3. priedas už stažo metus (šio priedo dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų socialinio draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus).
 
Pastaba. Priedas už stažo metus neskiriamas:
  • už įskaitytus į asmens stažą invalidumo ir (ar) netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpius;
  • už metų skaičių, trūkstamą iki asmeniui nustatyto senatvės pensijos amžiaus. 
 
VIDUTINIS MĖNESIO DARBO UŽMOKESTIS (LITAIS) DRAUDŽIAMŲJŲ PAJAMŲ KOEFICIENTUI IKI 1995 M. APSKAIČIUOTI
 
Metai ir mėnuo
Vidutinis darbo užmokestis
Metai ir mėnuo
Vidutinis darbo užmokestis
1984
1,84
1992 04
41,18
1985
1,9
1992 05
49,78
1986
1,95
1992 06
57,68
1987
2,04
1992 07
61,75
1988
2,23
1992 08
66,19
1989
2,44
1992 09
78,73
1990
2,83
1992 10
82,26
1991 01
3,12
1992 11
82,96
1991 02
3,6
1992 12
87,1
1991 03
4,08
1993 01
94,2
1991 04
4,56
1993 02
119,87
1991 05
5,22
1993 03
134,83
1991 06
5,9
1993 04
149,33
1991 07
6,66
1993 05
160,28
1991 08
6,82
1993 06
179,27
1991 09
7,4
1993 07
191,36
1991 10
9,6
1993 08
196,19
1991 11
13,42
1993 09
207,49
1991 12
21,65
1993 10
225,99
1992 01
22,79
1993 11
250,23
1992 02
27,98
1993 12
291,11
1992 03
32,4
1994
334,6
 
 
DRAUDŽIAMOSIOS PAJAMOS (LITAIS), TAIKOMOS DRAUDŽIAMŲJŲ PAJAMŲ KOEFICIENTUI NUO 1995 M. APSKAIČIUOTI
 
Metai
Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos
1995
427
1996
538
1997
694
1998
845
1999
886
2000
886
2001
886
Metų draudžiamosios pajamos
2002
886
2003
894
2004
931
2005
1037
2006
1148

2007

1344

2008

1445

2009

1488

2010

1488

 
Pensijos gavėjo prašymu, senatvės pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus stažo ir pajamų duomenis, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.
 
Jeigu senatvės pensijos gavėjas, kuriam buvo paskirta pensija turint minimalų, bet neturint būtinojo stažo, po pensijos paskyrimo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba dirbdamas savarankiškai įgyja būtinąjį stažą, jo prašymu senatvės pensija jam gali būti skiriama iš naujo, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jo įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis kaip vieni metai.
 
Asmens dalyvavimas pensijų kaupime
 
Jei asmuo pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvavimą pensijų kaupime, dalis jo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos pervedama į jo pasirinktą privatų pensijų fondą. Todėl apskaičiuojant jam senatvės pensijos dydį jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą dauginant iš dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp. Joje:
 
tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai, patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;
 
tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo patvirtinti keli kaupiamosios pensijų įmokos tarifai, taikomi atskirais laikotarpiais atitinkamai apdraustųjų asmenų kategorijai patvirtinti tarifai.
 
Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, asmenys turėjo draudžiamųjų pajamų,  nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, ar (ir) gavo (gauna) valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, iš dydžio c dauginama tų metų asmens pajamų, nuo kurių į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma. Prie gautos sumos pridedama tais metais asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma ar (ir) priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos. Jeigu tais metais, už kuriuos apskaičiuojamas metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas, buvo apskaičiuoti keli dydžiai c, atitinkamu laikotarpiu asmens gautų pajamų, nuo kurių į pensijų fondą buvo pervesta kaupiamoji pensijų įmoka, suma dauginama iš to laikotarpio dydžio c.
 
Senatvės pensijai paskirti reikalingi dokumentai
 
Kreiptis dėl senatvės pensijos paskyrimo galite prieš tris mėnesius iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba bet kuriuo vėlesniu metu. Senatvės pensija skiriama ir mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti pateikimo teritoriniam „Sodros“ skyriui dienos.
Kreipdamasis dėl senatvės pensijos skyrimo, teritoriniam „Sodros“ skyriui turite pateikti:
  • asmens dokumentą – LR ar ES valstybės narės piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvoje;
  • dokumentus, įrodančius Jūsų stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų, karinį liudijimą ir kt.);
  • pažymas apie Jūsų uždarbį, turėtą 1984 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, o jei 1994 m. gavote ligos pašalpą – ir apie 1994 m. turėtą uždarbį (nuo 1991 m. sausio 1 d. turi būti nurodytas kiekvieno mėnesio uždarbis, o už 1984 – 1990 m. turi būti nurodytos metinės uždarbio sumos).
Pastaba. Jeigu Jūsų stažą ar uždarbį patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti Jūsų pavardė ar vardas, kurie šiuo metu yra pakeisti, reikia pateikti ir pakeitimą pagrindžiantį dokumentą (santuokos liudijimą, ištuokos liudijimą ar kt.).
 
Žinotina. „Sodra“ nuo 1994 m. sausio 1 d. kaupia duomenis apie apdraustų asmenų socialinio draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas. Taigi visi duomenys apie Jūsų stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. yra „Sodros“ kompiuterinėje duomenų bazėje. Todėl dokumentų, įrodančių po 1994 m. įgytą stažą ar turėtą uždarbį, pateikti nereikia.
 
Žinotina. „Sodros“ teritoriniai skyriai, kaupia asmenų, kurie ateityje įgys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, pateikiamus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, buvusius iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir pateikiamus duomenis apie pajamas, prilyinamas draudžiamosioms pajamoms, gautas per laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. – 1994 m. sausio 1 d. Todėl kviečiame nelaukti senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, jau šiandien atnešti į „Sodros“ teritorinį skyrių dokumentus, kurių reikės senatvės pensijai paskirti – darbo knygelę ar kitus dokumentus apie stažą ir pažymas apie per 1984 m. sausio 1 d. – 1994 m. sausio 1 d. laikotarpį turėtą uždarbį. „Sodros“ darbuotojai įvertins dokumentus, įves duomenis į kompiuterinę duomenų bazę ir, jei pageidausite, dokumentų originalus grąžins Jums. Sukakus senatvės pensijos amžiui, Jums tereikės su asmens dokumentu atvykti į „Sodros“ teritorinį skyrių ir užpildyti prašymą skirti senatvės pensiją.
 
Senatvės pensijos mokėjimo tvarka
 
Pensija mokama pagal nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą.
Pensija gali būti pervedama į gavėjo sąskaitas kredito įstaigose arba pristatoma į namus.
 
Senatvės pensijos mokėjimas, išvykusiems gyventi į kitą valstybę
 
Jei senatvės pensininkas išvyksta gyventi į valstybę, su kuria Lietuva nėra sudariusi tarptautinės sutarties, Lietuvoje paskirta senatvės pensija mokama, jei:
  • pensininkas ne mažesnį nei 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą yra įgijęs dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose;
  • pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje.
Jei pensininkas neatitinka nė vienos iš šių dviejų sąlygų, senatvės pensija jam išmokama už 6 mėnesius į priekį (išvykimo mėnesio dydžio) ir toliau nebemokama.
 
Jei senatvės pensininkas išvyksta gyventi į Europos Sąjungos valstybę narę, Europos ekonominės erdvės valstybę ar Šveicariją, vadovaujantis Europos Tarybos reglamentų Nr.1408/71/EEB bei Nr.574/72/EEB nuostatomis (šie reglamentai Lietuvoje įsigaliojo nuo 2004-05-01, Lietuvai tapus Europos Sąjungos valstybe nare), o po 2010-05-01 Europos Tarybos reglamentų Nr. 883/2004/EB bei Nr. 987/2009/EEB nuostatomis, Lietuvoje paskirtosios senatvės mokėjimas jam bus tęsiamas.
Jei senatvės pensininkas išvyksta gyventi į valstybę, su kuria Lietuva yra sudariusi dvišalę tarptautinę sutartį dėl pensijų mokėjimo, senatvės pensija jam mokama taip, kaip nustatyta toje sutartyje, Lietuva yra sudariusi dvišales tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo su šiomis valstybėmis:
  • su Ukraina, Baltarusija Kanada – pagal sutartis su šiomis valstybėmis, pensininkui persikėlus gyventi iš vienos sutarties valstybės į kitą, senatvės pensijos mokėjimą tęsią pensiją paskyrusi valstybė. Taigi jei Lietuvoje paskirtos senatvės pensijos gavėjas išvyksta gyventi į Ukrainą, Baltarusiją ar Kanadą, jam bus tęsiamas Lietuvoje paskirtos pensijos mokėjimas;
  • su Rusijos Federacija – pagal sutartį su šia valstybe, pensininkui persikėlus gyventi iš vienos sutarties valstybės į kitą, pensiją jam skiria ir moka valstybė, kurios teritorijoje jis gyvena. Taigi jei Lietuvoje paskirtos senatvės pensijos gavėjas išvyksta gyventi į Rusiją, Lietuvoje paskirtos senatvės pensijos mokėjimas jam bus nutrauktas, o pensiją skirs ir mokės Rusija.
 
Išvykusiems gyventi į kitą valstybę pensininkams, kurie turi teisę ir toliau gauti Lietuvoje paskirtąją senatvės pensiją, pensiją moka „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba.
 
Aplinkybės, darančios įtaką senatvės pensijos dydžiui ir/ ar mokėjimui
 
Senatvės pensijos dydžiui ir mokėjimui įtakos turi šios aplinkybės, apie kurias Jūs per 10 dienų privalote pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui, kuris moka Jums pensiją:
  • išvykimas gyventi į kitą valstybę – priklausomai nuo to, į kurią valstybę Jūs išvykstate gyventi, sprendžiama, ar išvykęs turėsite teisę gauti Lietuvoje paskirtą senatvės pensiją. Be to, išvykusiems gyventi į kitą valstybę pensininkams pensijų mokėjimą tęsia ne pensiją paskyręs „Sodros“ teritorinis skyrius, o „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba;
  • pensijos paskyrimas kitoje valstybėje – skiriant senatvės pensiją Lietuvoje į socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi tik tie laikotarpiai, už kuriuos asmuo negauna pensijos kitoje valstybėje. Todėl pensijos paskyrimas kitoje valstybėje yra svarbi aplinkybė, nustatant Jūsų teisę į pensiją arba pensijos dydį.
Dėl senatvės pensijos skyrimo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos „Sodros“ teritorinį skyrių.
 
Iškilus klausimams prašome kreiptis į pasirinktą Fondo valdybos teritorinį skyrių. Adresus bei telefonus galite rasti skyrelyje Struktūra ir kontaktai.