Spausdinti
atgal Motinystės (tėvystės) pašalpa
Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, metu, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo motinystės (tėvystės) pašalpos tam pačiam vaikui prižiūrėti.
 
Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, kuris:
  1. draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už jį mokamos socialinio draudimo įmokos)*;
  2. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą, ar antraisiais vaiko auginimo metais arba atvejais, kai asmuo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto, pasibaigus darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui ir dėl to šios atostogos nesuteiktos. Asmenys, kurie dirba tik pagal autorines, sporto, atlikėjo veiklos sutartis ir asmenys, gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos (šių atostogų pradžia laikoma kita po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų diena);
  3. iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą**;
  4. „Sodros“ teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos pateikė prašymą skirti pašalpą.
*Asmenys, dirbantys pagal autorines, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) suma (šie asmenys apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos). Gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu jie yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą laikotarpį.
 
Stažo reikalavimas netaikomas:
 
1. apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą). Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz. diplomą su priedu ir pan.);
 
2. apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, profesinės karo tarnybos kariai, pareigūnai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki jie tapo apdraustaisiais (nuo tarnybos pabaigos iki tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą.
 
** Laikoma, kad asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą pašalpai gauti, jei iki vaiko priežiūros atostogų pradžios sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius, t.y. šių asmenų stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.
 
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.
 
Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo. Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.
 
Tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose (t.y. darbdavys faktiškai buvo suteikęs vaiko priežiūros atostogas), ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.
 
Atkreipiame dėmesį, kad į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi darbo Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse laikotarpiai, kurie patvirtinami šių valstybių kompetentingų įstaigų išduotu atitinkamu struktūrizuotu dokumentu (S041 arba E104formos pažyma).
 
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis ir apskaičiavimas
 
Apdraustiems asmenims motinystės (tėvystės) pašalpa mokama asmens pasirinkimu iki vaikui sueis vieni arba dveji metai (pasirinkimas nurodomas prašyme pašalpai skirti). Jeigu kitas iš tėvų, turintis teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kreipiasi dėl šios pašalpos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), pašalpos mokėjimo trukmė nustatoma pagal pirmojo iš tėvų pasirinkimą. Pasirinkta motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė vėliau nekeičiama.
 
Taip pat motinystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius vienam iš įtėvių, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus (iki 18 metų), išleistam šio vaiko priežiūros atostogų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį. 
 
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
 
Vaiko, nepriklausomai nuo jo amžiaus, įvaikinimo atveju motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa mokama priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, metu, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo (išskyrus atvejus, kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 1 dalį).
 
Motinystės (tėvystės) pašalpa (jos dalis) už tą patį vaiką (tuos pačius vaikus) gali būti mokama tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba vaiko globėjui. Jeigu kitas iš tėvų įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), šios pašalpos mokėjimo trukmė nustatoma pagal pirmojo iš tėvų pasirinkimą. Pasirinkta motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė vėliau nekeičiama. Tuo atveju, jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių (gimus dvynukams ar įvaikinus du vaikus – 2 kartus ir t.t.), tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis apribojimas galioja ir motinystės (tėvystės) pašalpą gaunantiems apdraustiesiems šios pašalpos gavimo laikotarpiu įgijusiems teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo. Jei dviejų vaikų priežiūrai atostogos suteikiamos abiems tėvams atskiriems vaikams prižiūrėti – motinystės (tėvystės) pašalpa mokama kiekvienam iš jų bendra tvarka.
 
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2013 m. lapkričio mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30 gautų draudžiamųjų pajamų.
 
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis.
 
Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.
 
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis yra einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (toliau – EMDP), galiojusių teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį, 3,2 dydžių suma (šiuo metu 4761,60Lt (1488Lt x 3,2)). 2014 m. patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1488Lt (Žin., 2013-01-12, Nr.4-104).
 
Jeigu apdraustasis pasirenka gauti pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai, priskaičiuota mėnesio motinystės (tėvystės) pašalpa negali būti didesnė kaip 100 procentų (4761,60Lt) maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.
 
Jeigu apdraustasis pasirenka pašalpą gauti kol vaikui sueis 2 metai – iki vaikui sukaks 1 metai, priskaičiuota pašalpa negali būti didesnė kaip 70 procentų (3333,12Lt), o iki vaikui sukaks 2 metai – kaip 40 procentų (1904,64Lt) maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.
 
Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (šiuo metu – 496Lt).
 
Motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuojama pagal teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (2014 m. – 21 d.d.) ir mokama už praėjusį mėnesį.
 
Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas
 
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.
 
Jeigu pašalpos gavėjas pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš šiuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gauna pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, ir (ar) gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą arba jai lygus, motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama. Mokant motinystės (tėvystės) pašalpą, į pajamas neįtraukiamos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo metu gautos pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos.
 
Antraisiais vaiko auginimo metais motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) pašalpų.
 
Asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės (tėvystės) pašalpa taip pat mokama įvertinant asmens draudžiamąsias pajamas. Laikoma, kad asmenys, kurie dirba pagal autorines, sporto, atlikėjo veiklos sutartis ar gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą, turėjo pajamų visą mėnesį, jeigu socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga, priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams pašalpa mokama neatsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas.
 
Darbinės veiklos pajamos suprantamos kaip tiesiogiai su asmens darbu (veikla) susijusios pajamos, gautos iš draudėjo, su kuriuo asmuo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, t. y.:
 
- darbdavio išmokos už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokos, skirtos kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamos įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
 
- darbdavio išmokos, skirtos komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidos už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybinių sienų kirtimu), mokamos teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
 
- delspinigiai už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;
 
- su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, mokamos valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
 
- darbo užmokestis, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaudamosi institucijos moka darbo užmokestį;
 
- darbuotojo gautos iš darbdavio pajamos natūra, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
 
- vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės;
 
- tantjemos, kurios išmokamos valdybos ar stebėtojų tarybos nariams;
 
- vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnų gaunamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
 
- krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, taip pat karių savanorių, kitų aktyviojo rezervo karių, parengtojo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių gaunamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
 
- individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.
 
Darbinės veiklos pajamomis taip pat laikomos aukščiau nurodytos užsienyje gautos pajamos.
 
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nuo vaiko gimimo dienos.
 
Kai apdraustasis asmuo, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti kitą motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali viršyti 100 procentų pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas, jai mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali viršyti 100 procentų pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
 
Kreipiantis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo apdraustojo pasirinktam „Sodros“ teritoriniam skyriui reikia pateikti:
  • prašymą skirti pašalpą (gali būti pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/, atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba atsiunčiamas paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos);
  • prašymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo (gali būti pateikiamas per EGAS), atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba atsiunčiamas paštu (prašymo forma yra šioje interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos). Jeigu asmuo turi teisę į papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD), ši teisė turi būti pagrįsta atitinkamais dokumentais: vaikų (įvaikių) gimimo liudijimais, pažyma iš mokyklos, jeigu vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi dieninėje bendro lavinimo mokykloje, invalidumo pažymėjimu, darbingumo lygio pažyma ir pan. Šių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu juose nurodytų asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre. (Kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašyme dėl NPD taikymo reikia nurodyti, kad NPD netaikyti);
  • duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama motinystės (tėvystės) pašalpa (jeigu asmuo pašalpą pageidauja gauti per banką) arba, jeigu asmuo neturi asmeninės sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje, prašyme nurodo pasirinkimą pašalpos sumą pasiimti mokėjimo įstaigos AB „Lietuvos paštas“ skyriuje. Atkreipiame dėmesį, kad prašymuose dėl pašalpų ir išmokų skyrimo turi būti nurodomi sąskaitų numeriai arba kortelių sąskaitų numeriai (kuriuos sudaro 20 simbolių: LT ir 18 skaitmenų), o ne kortelių numeriai. Nurodžius tik kortelės numerį (16 simbolių) pašalpų sumos nebus įskaitomos.
Kreipiantis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo papildomai gali būti pateikti:
  • įsakymo dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo nuorašą (išskyrus tik pagal autorines, sporto, atlikėjo veiklos sutartis ar savarankiškai dirbančius asmenis, kuriems tokios atostogos nesuteikiamos), o kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos dėl to, kad asmuo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus darbo sutarčiai, paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo, potvarkio, darbo sutarties nuorašus). Šiuos dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, kai duomenų nėra Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre;
  • vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (liudijimus), jei šių duomenų nėra Lietuvos Respublikos Gyventojų registre. Vaiko gimimo liudijimo notariškai patvirtinta kopija su vertimu į lietuvių kalbą, jeigu vaiko gimimo liudijimas išduotas užsienyje (jeigu vaiko gimimo liudijimo notariškai patvirtinta kopija su vertimu į lietuvių kalbą siunčiama paštu, kartu pridedama patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija);
  • mokslo baigimo datą įrodantis dokumentas (nesukakusiems 26 metų apdraustiesiems), jeigu kreipiasi neįgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apdraustasis asmuo, kuris stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jis tik baigęs atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo tapo apdraustuoju;
  • pažyma apie pareigūno, profesinės karo tarnybos kario ir statutinio valstybės tarnautojo tarnybos pabaigą – jeigu kreipiasi neįgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo buvęs pareigūnas;
  • darbdavio pažyma apie priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas – jei apdraustasis vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų arba jam išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos. Darbdavys šią pažymą gali pateikti per EDAS, kur pateikta rekomenduojama pažymos forma;
  • jei apdraustasis vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu gauna draudžiamųjų arba kitų darbinės veiklos pajamų, kurios pagal įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, už darbą, atliktą iki pirmosios šių atostogų dienos, teritoriniam skyriui pateikia atlikto darbo perdavimo-priėmimo aktą, autorinę sutartį ar kitą darbo atlikimo pabaigos momentą pagrindžiantį dokumentą;
  • jei apdraustasis vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu gauna darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, teritoriniam skyriui pateikia dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos (pavyzdžiui, darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto užsienyje, iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, pažymą, individualių įmonių, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų apskaitos dokumentus ir (ar) kitus dokumentus, pagrindžiančius darbinės veiklos pajamas, kurios nėra draudžiamosios pajamos).
Dokumentai, patvirtinantys atitinkamą civilinės būklės aktą (gimimo, santuokos liudijimą) pateikiami tik tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nurodytų duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre. 
 
Prašymo skirti motinystės (tėvystės) pašalpą forma

Visa „Sodros“ informacija telefonu - 1883 arba (+370) 5 250 08 83