Spausdinti
atgal Motinystės pašalpa
Motinystės pašalpa skiriama ir mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.
 
Motinystės pašalpa skiriama, jeigu:
 
  • išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas;
  • asmuo yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu*;
  • nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos darbo laikotarpiu arba moteris atleista iš darbo nėštumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat pasibaigus darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, arba kai kitos nėštumo ir gimdymo atostogos prasideda prieš tai gimusio vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu;
  • pirmajai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą** arba neįgijo nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes apdraustoji:
    • yra iki 26 metų amžiaus ir nurodytu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir tik baigusi atitinkamą mokyklą tapo apdraustąja per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
    • nurodytu laikotarpiu buvo pareigūnė, profesinės karo tarnybos karė ar statutinė valstybės tarnautoja (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktai), ir pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki tapo apdraustąja neviršija 3 mėnesių.
  • „Sodros“ teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos pateikė prašymą skirti pašalpą.
*Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) suma (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos). Gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys ir ūkininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu jie yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą laikotarpį.
 
**Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpas, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokas.
 
Laikoma, kad asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės pašalpai gauti, jei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius. Stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu.
 
Tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose (t.y. darbdavys faktiškai buvo suteikęs vaiko priežiūros atostogas), ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.
 
Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi darbo Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse laikotarpiai, kurie patvirtinami šių valstybių kompetentingų įstaigų išduotu atitinkamu struktūrizuotu dokumentu (S041 arba E104 formos pažyma).
 
Motinystės pašalpos apskaičiavimas
 
Motinystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio.
 
Kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis.
 
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2013 m. lapkričio mėn., kompensuojamais uždarbis apskaičiuojamas iš laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30 gautų draudžiamųjų pajamų.
 
Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.
 
Minimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį: 496Lt (1488Lt : 3).
 
Maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžių suma: 4761,60Lt (1488Lt x 3,2).
 
2013 m. patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1488Lt (Žin., 2013-01-12, Nr.4-104).
 
Motinystės pašalpos mokėjimo trukmė
 
Motinystės pašalpa mokama:
  • už 126 kalendorines dienas (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių);
  • komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų;
  • už 56 kalendorines dienas po gimdymo, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas;
  • už 70 kalendorinių dienų po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas.
Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama:
 
  • už 28 kalendorines dienas po gimdymo;
arba
  • už 126 kalendorines dienas po gimdymo, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau;
  • komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.
Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.
 
Apdraustajam asmeniui, paskirtam vaiko globėju, motinystės pašalpa mokama nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.
 
Motinystės pašalpos mokėjimas
 
Motinystės pašalpa mokama už darbo dienas. Ji išmokama iš karto už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.
 
Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio.
 
Atkreipiame dėmesį, kad tos motinystės pašalpos gavėjos, kurių nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis apima dviejų skirtingų metų mėnesius, gali pasirinkti, kaip turėtų būti išmokėta motinystės pašalpa – visa iš karto ar dalimis. Pastaruoju atveju, pašalpos dalis už laikotarpį iki gruodžio 31d. bus išmokėta iki gruodžio 31d., o dalis už laikotarpį nuo sausio 1d. – po sausio 1d. Savo pasirinkimą asmuo gali pažymėti prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo formoje.
 
Pasirinkus visos motinystės pašalpos išmokėjimą iš karto, apmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu išmokos dalį už kitų metų mėnesius, nebus pritaikytas neapmokestinamas pajamų dydis. Permokėtą mokestį pašalpos gavėjai galės atsiimti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikę tų metų metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pasirinkus pašalpos išmokėjimą dalimis, pašalpos dalis už kitų metų mėnesius bus išmokėta pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį.
 
Motinystės pašalpa mokama įvertinus pašalpos gavimo laikotarpiu gautas pajamas, t.y. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo metu vykdytos darbinės veiklos gautas pajamas, kurios nėra draudžiamosios pajamos, gautas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelamingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Jeigu šių pajamų dydis mažesnis už motinystės pašalpą, mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) pašalpų dydis yra didesnis už motinystės pašalpą arba jai lygus, motinystės pašalpa nemokama. Mokant pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
 
Darbinės veiklos pajamos suprantamos kaip tiesiogiai su asmens darbu (veikla) susijusios pajamos, gautos iš draudėjo, su kuriuo asmuo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, t. y.:
 
- darbdavio išmokos už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokos, skirtos kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamos įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
 
- darbdavio išmokos, skirtos komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidos už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybinių sienų kirtimu), mokamos teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
 
- delspinigiai už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;
 
- su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, mokamos valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
 
- darbo užmokestis, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaudamosi institucijos moka darbo užmokestį;
 
- darbuotojo gautos iš darbdavio pajamos natūra, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
 
- vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės;
 
- tantjemos, kurios išmokamos valdybos ar stebėtojų tarybos nariams;
 
- vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnų gaunamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
 
- krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, taip pat karių savanorių, kitų aktyviojo rezervo karių, parengtojo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių gaunamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
 
- individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.
 
Darbinės veiklos pajamomis taip pat laikomos aukščiau nurodytos užsienyje gautos pajamos.
 
Kreipiantis dėl motinystės pašalpos skyrimo pasirinktam Sodros teritoriniam skyriui reikia pateikti:
  •  prašymą skirti pašalpą (gali būti pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/, pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba atsiunčiamas paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos);
  • duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama motinystės pašalpa (jeigu asmuo pašalpą pageidauja gauti per banką) arba, jeigu asmuo neturi asmeninės sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje, prašyme nurodo pasirinkimą pašalpos sumą pasiimti mokėjimo įstaigos AB „Lietuvos paštas“ skyriuje. Atkreipiame dėmesį, kad prašymuose dėl pašalpų ir išmokų skyrimo turi būti nurodomi sąskaitų numeriai arba kortelių sąskaitų numeriai (kuriuos sudaro 20 simbolių: LT ir 18 skaitmenų), o ne kortelių numeriai. Nurodžius tik kortelės numerį (16 simbolių) pašalpų sumos nebus įskaitomos.
  • pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), išskyrus asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal individualios veiklos pažymą, privalo pateikti darbdavys (darbdaviai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į darbdavį dienos. Darbdavys pranešimą NP-SD gali pateikti per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) arba užpildęs popierinį dokumentą;
  • prašymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo (gali būti pildomas per EGAS, atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba atsiunčiamas paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos). Jeigu asmuo turi teisę į papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD), ši teisė turi būti pagrįsta atitinkamais dokumentais: vaikų (įvaikių) gimimo liudijimais, pažyma iš mokyklos, jeigu vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi dieninėje bendro lavinimo mokykloje, invalidumo pažymėjimu, darbingumo lygio pažyma ir pan. Šių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu juose nurodytų asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre. (Kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašyme dėl NPD taikymo reikia nurodyti, kad NPD netaikyti).
Kreipiantis dėl motinystės pašalpos skyrimo papildomai gali būti pateikti:
  • darbdavio pažyma apie nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taikytą NPD, išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą (jei nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos ne nuo pirmos mėnesio dienos);
  • atleidimo iš darbo pagrindą įrodančius dokumentus (įsakymo, potvarkio, darbo sutarties nuorašus), jeigu moteris atleista iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, bankroto, pasibaigus darbo sutarčiai, paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui ir duomenų apie atleidimo pagrindą nėra Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre;
  • mokslo baigimo datą įrodantis dokumentas (nesukakusiems 26 metų apdraustiesiems), jeigu kreipiasi neįgijusi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apdraustoji, kuri stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu ji tik baigusi atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo tapo apdraustąja;
  • pažyma apie pareigūno, profesinės karo tarnybos kario ir statutinio valstybės tarnautojo tarnybos pabaigą – jeigu kreipiasi neįgijusi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo buvusi pareigūnė;
  • darbdavio pažyma apie priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas – jei apdraustoji nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų arba jai išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos. Darbdavys šią pažymą gali pateikti per EDAS, kur pateikta rekomenduojama pažymos forma;
  • jei apdraustoji nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu gauna draudžiamųjų arba kitų darbinės veiklos pajamų, kurios pagal įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, už darbą, atliktą iki pirmosios šių atostogų dienos, teritoriniam skyriui pateikia atlikto darbo perdavimo-priėmimo aktą, autorinę sutartį ar kitą darbo atlikimo pabaigos momentą pagrindžiantį dokumentą;
  • jei apdraustoji nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu gauna darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, teritoriniam skyriui pateikia dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos (pavyzdžiui, darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto užsienyje, iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, pažymą, individualių įmonių, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų apskaitos dokumentus ir (ar) kitus dokumentus, pagrindžiančius darbinės veiklos pajamas, kurios nėra draudžiamosios pajamos).
Dokumentus, patvirtinančius atitinkamą civilinės būklės aktą (gimimo, santuokos liudijimą) reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nurodytų duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
 
Draudėjas pašalpų skyrimui reikalingą informaciją gali pateikti per EDAS siųsdamas elektroninį dokumentą – Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu arba užpildęs popierinį dokumentą (forma NP-SD) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi dienos (Pranešimų pildymo, pateikimo ir tikslinimo tvarka nustatyta Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse (Žin., 2010, Nr. 73-3728)).
 
Asmenims, dirbantiems tik pagal autorines, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei savarankiškai dirbantiems asmenims, Pranešimas dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) nepildomas. Jeigu toks asmuo dirba ir pagal darbo sutartį, pranešimą NP-SD darbdavys pildo bendra tvarka.
 
Motinystės pašalpa ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą arba, jeigu asmuo neturi asmeninės sąskaitos, mokama pasirinktame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje.
 

 

Prašymo skirti motinystės pašalpą forma

Visa „Sodros“ informacija telefonu - 1883 arba (+370) 5 250 08 83