Spausdinti
atgal Ligos pašalpa
 
 
Ligos pašalpa skiriama, jeigu asmuo:
  • pripažintas laikinai nedarbingu (išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas);
  • yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu;
  • tapo laikinai nedarbingu darbo laikotarpiu (asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis – draudimo laikotarpiu*);
  • dėl ligos nedirbo ir prarado darbo pajamas;
  • iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą;
  • arba neįgijo nustatyto stažo, nes:
    • yra iki 26 metų amžiaus ir nurodytu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą);
    • nurodytu laikotarpiu buvo pareigūnas, profesinės karo tarnybos karys ar statutinis valstybės tarnautojas (draudžiamas pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktą), ir pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki tapo apdraustuoju neviršija 3 mėnesių.
  • „Sodros“ teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos pateikė prašymą skirti pašalpą. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.
*Pagal autorines sutartis pajamas gaunantys asmenys laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos (įmokų sumokėjimo dienos) iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (MMA) suma. Šie asmenys apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.
 
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpas, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokas.
 
Asmenų, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Laikoma, kad šie asmenys yra įgiję stažą pašalpai gauti, jeigu iki laikinojo nedarbingumo pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 12 mėnesių arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius.
 
Tais atvejais, kai asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.
 
Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi darbo Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse laikotarpiai, kurie patvirtinami šių valstybių kompetentingų įstaigų išduotu atitinkamu struktūrizuotu dokumentu (S041 arba E104 formos pažyma).
 
Ligos pašalpos apskaičiavimas ir mokėjimas
 
Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus slaugančius šeimos narį bei organų donorus). Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (apskaičiuojama pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą).
 
Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
 
Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa mokama:
  • nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iki septintosios (imtinai) – 40 procentų, nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio;
  • nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos – slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio;
  • nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos – asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į pašalpą 2013 m. liepos mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-05-31 gautas draudžiamąsias pajamas.
 
Asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.
 
Maksimalus mėnesio kompensuojamasis uždarbis – einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną, 3,2 dydžių suma.
 
Ligos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną.
 
Ligos pašalpa mokama už darbo dienas.
 
Ligos pašalpos mokėjimo trukmė:
  • ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos;
  • jeigu gauna valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
  • gydantis ortopedines ir/ar protezines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje – už visą gydymosi joje (įskaitant vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos) laiką;
  • užkrečiamų ligų protrūkių ar epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą ar asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo;
  • savanoriškai gydantis specializuotuose stacionaruose nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus;
  • nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu – iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos;
  • po atleidimo iš darbo ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.
Slaugant šeimos narius (vaikus, įvaikius, sutuoktinį, tėvus, įtėvius) ligos pašalpa mokama:
  • ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
  • vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
  • šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 m. vaiką – už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
  • šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą), pašalpa iš „Sodros“ biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
  • motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrintiems vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, dėl savo ligos ar traumos negalinčiam šio vaiko prižiūrėti, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
  • motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomą vaiką, kai švietimo įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Ligos pašalpa laikinai nedarbingam asmeniui nemokama, jeigu jis:
  • tapo laikinai nedarbingu dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
  • sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu;
  • tapo laikinai nedarbingu dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis;
  • pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją pasitikrinti darbingumo – ligos pašalpa neskiriama ar jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų, o neatvykusiems pagal gydytojų siuntimą patikrinimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti;
  • nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpiu dirbo ar dėl ligos ar šeimos nario slaugos neprarado darbo pajamų arba elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos trukmę (mokėsi, keliavo, dalyvavo viešuose renginiuose), ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Šiuos pažeidimus gali nustatyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, „Sodros“ teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija.
Kreipiantis dėl ligos pašalpos skyrimo apdraustojo pasirinktam „Sodros“ teritoriniam skyriui reikia pateikti:
  • prašymą skirti pašalpą (gali būti pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) https://gyventojai.sodra.lt/, pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba atsiunčiamas paštu (prašymo forma yra „Sodros“ interneto svetainėje (Gyventojų portalas/Viešoji sritis/Pašalpos arba Paslaugos);
  • Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), išskyrus asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis. Darbdavys šį pranešimą gali pateikti per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) arba užpildęs popierinį dokumentą;
  • duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama pašalpos suma (jeigu asmuo pašalpą pageidauja gauti per banką) arba, jeigu asmuo neturi asmeninės sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje, nurodo pasirinkimą pašalpą pasiimti mokėjimo įstaigoje – bet kuriame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje. Prašymuose dėl pašalpų ir išmokų skyrimo turi būti nurodomi sąskaitų numeriai arba kortelių sąskaitų numeriai, kuriuos sudaro 20 simbolių: LT ir 18 skaitmenų, o ne kortelių numeriai. Nurodžius tik kortelės numerį (16 simbolių) pašalpų sumos nebus įskaitomos.
Kreipiantis dėl ligos pašalpos skyrimo papildomai gali būti pateikti:
  • mokslo baigimo datą įrodantis dokumentas (nesukakusiems 26 metų apdraustiesiems), jeigu kreipiasi neįgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo apdraustasis asmuo, kuris stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jis tik baigęs atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo tapo apdraustuoju;
  • pažyma apie pareigūno, profesinės karo tarnybos kario ir statutinio valstybės tarnautojo tarnybos pabaigą – jeigu kreipiasi neįgijęs reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo buvęs pareigūnas;
  • buvusio darbdavio pažyma apie laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį apskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą, taikytą NPD, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio sumą, jeigu ligos pašalpa apskaičiuojama, kai asmuo jau atleistas iš darbo;
  • prašymo dėl NPD taikymo kopija, kai ligos pašalpa už visą kalendorinį mėnesį mokama iš „Sodros“ lėšų, kai darbuotojas jau atleistas iš darbo arba kai apdraustojo mėnesinis darbo užmokestis mažesnis arba lygus 470Lt (tai turi būti nurodyta darbdavio išduotoje pažymoje). Jeigu asmuo turi teisę į papildomą NPD, ši teisė turi būti pagrįsta atitinkamais dokumentais: vaikų (įvaikių) gimimo liudijimais, pažyma iš mokyklos, jeigu vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi dieninėje bendro lavinimo mokykloje, invalidumo pažymėjimu, darbingumo lygio pažyma ir pan. Šių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu juose nurodytų duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Pasibaigus daliai ar visam laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, apdraustasis asmuo (išskyrus asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis) dėl ligos pašalpos už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas apskaičiavimo ir/ar Pranešimo dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) užpildymo turi kreiptis į įmonės, įstaigos, organizacijos administraciją (vadovo įgaliotą asmenį), kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po asmens kreipimosi į jį privalo apskaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (išskyrus šeimos nario slaugą ar vaiko priežiūrą ir audinių, ląstelių ir organų donorus – ligos pašalpa šiuo atveju nuo pirmosios dienos mokama iš „Sodros“ lėšų) bei užpildyti Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD).
 
Pašalpų skyrimui reikalingą informaciją draudėjas gali pateikti per EDAS siųsdamas elektroninį dokumentą – Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), kuris turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu arba užpildęs popierinį dokumentą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi dienos pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui (Pranešimų pildymo, pateikimo ir tikslinimo tvarka nustatyta Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse (Žin., 2010, Nr.73-3728)).
 
Asmenims, gaunantiems pajamų tik pagal autorines sutartis, Pranešimas dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) nepildomas ir pašalpą nuo 3 dienos (šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros atveju ir audinių, ląstelių ir organų donorams – nuo pirmos dienos) moka „Sodra“. Jeigu toks asmuo dirba ir pagal darbo sutartį, formą NP-SD darbdavys pildo bendra tvarka.
 
Ligos pašalpos suma ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ valdybos teritoriniame skyriuje dienos pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą arba, jeigu asmuo neturi asmeninės sąskaitos, mokama pasirinktame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje. 

 

Prašymo skirti ligos pašalpą forma

Visa „Sodros“ informacija telefonu - 1883 arba (+370) 5 250 08 83