atgal Advokatams ir jų padėjėjams
Valstybinio socialinio draudimo rūšys ir valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai
Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus (toliau –asmenys, kurie verčiasi individualia veikla) privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 ir 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymais savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmokoms gauti, patvirtintas bendrasis valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų 37,5 procento dydžio tarifas ir jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:
- pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento;
- motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms – 2,2 procento;
- sveikatos draudimui – 9 proc.
Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir sveikatos draudimo įmokos
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma.
Apskaičiuodamas 2010 m. individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas gyventojas gali atimti visus su individualios veiklos pajamų uždirbimu susijusius leidžiamus atskaitymus. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalį prie individualią veiklą vykdančių asmenų leidžiamų atskaitymų be kitų gyventojo patirtų įprastinių išlaidų šiai veiklai yra priskiriamos ir mokėtinos VSD ir PSD įmokos. Tokiu atveju asmuo mokėtinas VSD ir PSD įmokas apskaičiuoja taip:
| Tarkime, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla per 2010 m. uždirbo 50 000 Lt pajamų, patyrė 28 000 Lt su pajamų uždirbimu susijusių išlaidų ir sumokėjo 768 Lt VSD bei 864 Lt PSD įmokų. Gyventojas, VSD bazė: [(50000-28000)/2 = 11000 Lt]. Mokėtina VSD įmoka: [11000x28,5% = 3135 Lt] PSD bazė = VSD bazė, t.y. 11000 Lt. Mokėtina PSD įmoka: [11000x9% = 990 Lt]. Taigi gyventojas Gyventojas į |
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalimi apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, asmens pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų asmens, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Tokiu atveju asmuo mokėtinas VSD ir PSD įmokas apskaičiuoja taip:
| Tarkime, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla per 2010 m. uždirbo 50 000 Lt bei nusprendė taikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatytą individualios veiklos išlaidų atskaitymo būdą. Tokiu atveju mokėtinos įmokos apskaičiuojamos taip: 50000-30 proc.=35000 Lt VSD bazė: [35000/2 = 17500 Lt]. Mokėtina VSD įmoka: [17500x28,5% = 4987,5 Lt] PSD bazė = VSD bazė, t.y. 17500 Lt. Mokėtina PSD įmoka: [17500x9% = 1575 Lt]. |
.
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, VSD ir PSD įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas einamųjų 2011 metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1170 Lt (2010 metais draudžiamųjų pajamų dydis taip pat buvo 1170 Lt). Vadinasi, VSD ir PSD įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 4680 Lt per mėnesį arba 56 160 Lt per metus.
VSD ir PSD įmokų bazės ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui tais atvejais, kai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, vykdė veiklą ne visus mokestinius metus.
VSD įmokų mokėjimas
Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, jiems priklausančias mokėti VSD ir PSD įmokas moka nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Pagal Mokesčių mokėtojų registro nuostatus duomenys apie asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veiklos pradžią ir pabaigą tvarkomi Mokesčių mokėtojų registre, todėl individualios veiklos vykdymo laikotarpis siejamas su Mokesčių mokėtojų registro duomenimis.
VSD įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (t.y. iki gegužės 1 d.).
VSD įmokų mokėjimas avansu
Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, mėnesio 28,5 proc. dydžio VSD įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, tačiau ne didesnės kaip 4680 Lt per mėnesį. Šios avansu apskaičiuotos VSD įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, Fondo valdybos teritoriniam skyriui turi pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio penkioliktos dienos, kai VSD įmokas apskaičiuoja ir sumoka avansu.
Avansu sumokėtos VSD įmokos negrąžinamos ir netikslinamos.
Avansu sumokėtos VSD įmokos negrąžinamos ir netikslinamos.
PSD įmokų mokėjimas
Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kas mėnesį, iki paskutinės mėnesio dienos privalo sumokėti 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama įmoka. Jeigu asmuo individualią veiklą vykdė ne visą mėnesį, tai mokėtina mėnesio PSD įmokų suma perskaičiuojama proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui.
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali PSD įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos PSD įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.
Pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, vykdantys individualią veiklą, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas. Sumokėtų ir mokėtinų PSD įmokų sumų skirtumas turi būti sumokėtas iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).
VSD ir PSD įmokų išieškojimas
Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas VSD ir PSD įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:
1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas VSD ir PSD įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas VSD ir PSD įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą;
3) duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas VSD ir PSD įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų;
Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:
1) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
2) areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.
Fondo valdybos teritoriniai skyriai VSD ir PSD įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.
1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas VSD ir PSD įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas VSD ir PSD įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą;
3) duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas VSD ir PSD įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų;
Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:
1) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
2) areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.
Fondo valdybos teritoriniai skyriai VSD ir PSD įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.
Teisė į motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą
Tam, kad įgytų teisę gauti motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, savarankiškai dirbantys asmenys turi:
-būti draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už juos mokamos socialinio draudimo įmokos)
-suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos
-iki pirmosios šių atostogų dienos turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
-būti draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už juos mokamos socialinio draudimo įmokos)
-suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos
-iki pirmosios šių atostogų dienos turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Savarankiškai dirbantys asmenys, pateikę nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą, – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos. Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie iki tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį.
Stažo skaičiavimas
Savarankiškai dirbančių asmenų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Laikoma, kad savarankiškai dirbantys asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti, jei iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius.
Kompensuojamasis uždarbis. Pašalpos dydžio apskaičiavimas. VSD įmokų mokėjimas avansu
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
Jeigu savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka avansu, apskaičiuojant atitinkamos pašalpos dydį įvertinamos visos draudžiamosios pajamos, nuo kurių jau sumokėtos įmokos. Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys metų pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoja pasibaigus kalendoriniams metams, paskirtos pašalpos perskaičiuojamos pagal pasikeitusias draudžiamąsias pajamas.
Draudžiamosios pajamos motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu
Jeigu apdraustasis asmuo motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis mažesnis už priskaičiuotą pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Iki 2010-12-31 motinystės ir tėvystės pašalpos nebuvo mokamos, jeigu pašalpos gavimo laikotarpiu asmuo turėjo pajamų.
Ar asmuo motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų nustatoma pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis. Registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435, 25.11 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad Teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) individualią veiklą vykdančių asmenų (išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis) praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms. Duomenys apie savarankiškai dirbančių asmenų veiklos vykdymo laikotarpius gaunami iš Mokesčių mokėtojų registro. Todėl apdraustieji, kurie kreipiasi dėl motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikdami prašymą skirti pašalpą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Nedarbingumo pažymėjimų ar kitų, nedarbingumą dėl ligos ar traumos, patvirtinančių dokumentų išdavimo advokatams galimybės
Remiantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis (6 punktas), elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ir elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams arba asmenims, registruotiems bedarbiais Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinėse darbo biržose.
Kadangi advokatai ir jų padėjėjai yra draudžiami tik ligos ir motinystės socialiniu draudimu motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti, jiems gali būti išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai. Advokatams ar jų padėjėjams tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar traumos turi būti išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).
