Spausdinti
atgal Pensijos

Bendrosios pensijų nuostatos, senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, duomenų kaupimas

 

I.Bendros nuostatos

 

1. Per kiek laiko turi būti priimtas sprendimas dėl pensijos skyrimo (neskyrimo)?

Sprendimas dėl pensijos skyrimo (neskyrimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos.

 

2. Ar pensijai skirti pateikti dokumentai yra grąžinami pareiškėjui?

Pareiškėjui prašant jo pateiktų dokumentų originalai yra grąžinami.

 

3. Nuo kada skiriama pensija?

Visų rūšių pensijos (išskyrus išankstinę senatvės pensiją) skiriamos ir mokamos nuo teisės į jas atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo su visais reikiamais pensijai skirti dokumentais gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje dienos. Išankstinė senatvės pensija skiriama nuo dienos, kurią turintis teisę gauti šią pensiją asmuo kreipėsi dėl jos paskyrimo (jei kreipimosi dieną asmuo pateikė išankstinei pensijai paskirti reikalingus dokumentus).

 

4. Kaip išmokama pensija mirus pensijos gavėjui ?

Pensininką palaidojusiems asmenims išmokama pensija už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už 1 mėnesį dydžio suma. Pensininką laidojusiems asmenims ši išmoka išmokama pateikus mirties liudijimo originalą;

Pensininkui apskaičiuotos kitos sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą arba pagal testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.

 

5. Kaip mokama pensija?

Pensija mokama pagal nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą. Pensija gali būti pervedama į asmeninę sąskaitą Lietuvoje esančiame banke arba pristatoma per pensijas ir kitas išmokas pristatančias įmones.

 

6.Kokiais dokumentais įrodomas stažas?

Asmens stažas, įgytas iki 1994-01-01, įrodomas:

  • darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo  knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl  priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais  ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje - kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose - darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais dokumentais;
  • darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu;
  • sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu;
  • valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis  arba šiose įstaigose ir  archyvuose   saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais;
  • kariniais liudijimais arba Krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais (karinės tarnybos laikas iki 1995-01-010;
  • atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą;
  • kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimais (Rašytojų sąjungos, Dailininkų sąjungos, Kompozitorių sąjungos, Kinematografininkų sąjungos narių kūrybinės veiklos laikas iki 1991-06-01);
  • valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją. Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka;
  • Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais – reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas. Įrodant šį laiką, taip pat pateikiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais – asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių išbūtą laisvės kovotojų struktūrose faktinį laiką – ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose;
  • motinoms – vaikų invalidų iki 16 metų auginimo ir slaugos namuose laikas (motinoms- vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas) ir šeimos nariams – I grupės invalido slaugos namuose laikas (šeimos nariams – I grupės invalido slaugos namuose laikas) iki 1995 m. sausio 1 d. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu, pridedant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą pažymą (iki 2005 m. liepos 1 d. – valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą pažymėjimą), įrodančią buvimo grupės invalidu laiką, arba gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą, įrodantį buvimo vaiku invalidu laiką;
  • visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka bažnyčių ir religinių organizacijų pažymomis, išduotomis remiantis dokumentais.

 

Asmens stažas, įgytas nuo 1994-01-01 (karinės tarnybos laikas po 1995-01-01) įrodomas „Sodros“ informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Todėl dokumentų, įrodančių po 1994 m. įgytą stažą pateikti nereikia.

 

7. Kokiais dokumentais įrodomos pajamos?

Asmens pajamos iki 1994-01-01 įrodomos:

darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

Asmens pajamos po 1994-01-01 (karinės tarnybos laikas po 1995-01-01) įrodomos „Sodros“ informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis.. Todėl dokumentų, įrodančių po 1994 m turėtą uždarbį, pateikti nereikia. Tačiau, jei pensija skiriama ne nuo metų ketvirčio pradžios būtina pateikti pažymą apie to ketvirčio  turėtas draudžiamąsias pajamas (uždarbį) iki pensijos skyrimo mėnesio. Pvz.: Jei pensija skiriama nuo  birželio 10 d., tai būtina pateikti pažymą apie turėtas draudžiamąsias pajamas už balandžio ir gegužės mėnesius. Jei pensija skiriama nuo lapkričio mėnesio, būtina pateikti pažymą apie turėtas draudžiamąsias pajamas spalio mėnesį. Jei pensija skiriama nuo liepos mėnesio – pažymos pateikti nereikia.

 

8. Kaip apskaičiuojamas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį?

Stažas, įgytas iki 1991-06-01 dirbant pagal darbo sutartį, skaičiuojamas  faktine kalendorine trukme. Nuo 1991-06-01 iki 1995-01-01 į asmens stažą įskaitomas socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas (mėnesiai, kuriais asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų, į stažą neįskaitomi). Nuo 1995-01-01 į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei asmens pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos  per kalendorinius metus yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio  per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

 

II.Senatvės pensijos

 

1. Kas turi teisę gauti senatvės pensiją?

 

Teisę gauti senatvės pensiją turi asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:

Yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas;

Yra sukakęs senatvės pensijos amžių;

Turi minimalų 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

P a s t a b a. Užsienyje gyvenantys asmenys, kurie Lietuvoje yra įgiję valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, teisę gauti senatvės pensiją turi, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėse konvencijose, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

2. Koks yra senatvės pensijos amžius?

Senatvės pensijos amžius moterims – 60 metų;

Senatvės pensijos amžius vyrams – 62 metai ir 6 mėnesiai;

Senatvės pensijos amžius moterims, sergančioms hipofiziniu nanizmu (liliputėms) – 45 metai;

Senatvės pensijos amžius vyrams, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams) – 47 metai ir 6 mėnesiai.

 

3. Kada galima kreiptis dėl senatvės pensijos paskyrimo?
Kreiptis galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu, po  teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo.
 
4. Kaip apskaičiuojamos senatvės pensijos? 

Senatvės pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į visą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kurį jis įgijo iki pensijos skyrimo mėnesio, ir bet kurių 5 paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir visas draudžiamąsias pajamas, kurias asmuo turėjo nuo 1994 m. sausio 1 d. iki  pensijos skyrimo mėnesio pirmos dienos.

 

Senatvės pensiją sudaro:

- pagrindinė dalis (ji lygi 110 proc. socialinio draudimo bazinei pensijos, jeigu asmuo turi būtinąjį (30 metų) socialinio pensijų draudimo stažą);

 

- papildoma dalis, apskaičiuojama pagal tokią formulę:

0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D

Šioje formulėje:

s - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d.;

k - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, t.y. per 5 paeiliui einančius palankiausius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. turėto uždarbio santykis su tų pačių metų vidutiniu uždarbiu Lietuvoje;

S - stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d. dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;

K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d.;

D - Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

 

- priedas už stažo metus (šio priedo dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų socialinio draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus). 
 
5. Koks yra minimalus ir būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai?

 

Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai yra 15 metų, išskyrus asmenis, sergančius hipofiziniu nanizmu (liliputus) – jiems nustatytas minimalus 5 metų stažas senatvės pensijai ;

Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai yra 30 metų, išskyrus asmenis, sergančius hipofiziniu nanizmu (liliputus) – jiems nustatytas 20 metų būtinasis stažas senatvės pensijai.

 

6. Kokius dokumentus reikia pateikti senatvės pensijai skirti?

Kreipdamasis dėl senatvės pensijos skyrimo, teritoriniam „Sodros“ skyriui turite pateikti:

- asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvoje;

- dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų, ir kt.);

- pažymas apie uždarbį, turėtą 1984 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, o jei 1994 m. gavote ligos pašalpą – ir apie 1994 m. turėtą uždarbį (nuo 1991 m. sausio 1 d. turi būti nurodytas kiekvieno mėnesio uždarbis, o už 1984 – 1990 m. turi būti nurodytos metinės uždarbio sumos).

- dokumentus, patvirtinančius pensijos (pensijos išmokos) gavimo kitoje valstybėje faktą ir stažo laikotarpius, už kuriuos pensija asmeniui paskirta ir mokama (jei tokią pensiją (pensijos išmoką) asmuo gauna;

- asmeninės sąskaitos banke rekvizitus (jei pageidaujama, kad pensija būtų pervedama į asmeninę sąskaitą banke).

 

Pastaba. Jeigu Jūsų stažą ar uždarbį patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti Jūsų pavardė ar vardas, kurie šiuo metu yra pakeisti, reikia pateikti ir pakeitimą pagrindžiantį dokumentą (santuokos liudijimą, ištuokos liudijimą ar kt.).

 

PASTABA. Turi būti pateikiami dokumentų originalai arba jų kopijos, patvirtintos notaro.

 

7. Kada senatvės pensija gali būti skiriama iš naujo?

Pensijos gavėjo prašymu, senatvės pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus stažo ir pajamų duomenis, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu .

Jeigu senatvės  pensijos gavėjas, kuriam  buvo paskirta pensija turint minimalų, bet neturint būtinojo stažo, po pensijos paskyrimo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba dirbdamas savarankiškai įgyja būtinąjį stažą, jo prašymu senatvės pensija jam gali būti skiriama iš naujo, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jo įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis kaip vieni metai.

 

8. Už kokį mėnesį mokama senatvės pensija?

Senatvės pensija mokama už einamąjį mėnesį.

 

III.Išankstinės senatvės pensijos

 

1. Kas turi teisę gauti išankstinę senatvės pensiją?

 

Teisę gauti išankstinę senatvės pensiją turi asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:

  • Yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas;
  • Iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
  • Turi ne mažesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio  pensijų draudimo  stažą,  išskyrus motinas,  kurios  pagimdė  ir  išaugino  iki  8 metų penkis ir daugiau  vaikų,  taip pat tėvus (įtėvius), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose  savo  neįgalius (invalidus)  vaikus (įvaikius)  nepaisant  vaikų  (įvaikių) neįgalumo lygio arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo  (iki 2004 m. balandžio 1 d. I ar II grupės invalidais nuo  vaikystės  arba  iki  2005  m.  liepos 1 d. tapusius I ar II grupės  invalidais  iki  18 metų), jeigu šie jų vaikai (įvaikiai) buvo   pripažinti   neįgaliaisiais  (iki  2005  m.  liepos  1  d. invalidais)  iki  18  metų, bei asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės   slaugos   poreikis  (visiškos  negalios  invalidus) – jiems pakanka turėti ne  mažesnį  kaip  15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
  • paskutinius 12  mėnesių iki  kreipimosi  dėl   išankstinės senatvės  pensijos  įstatymų nustatyta tvarka buvo   registruotas bedarbiu  Lietuvos  darbo  biržos  teritorinėje  darbo   biržoje, išskyrus asmenis,  kurie iki kreipimosi dėl  išankstinės   senatvės pensijos  skyrimo teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažinti nedarbingais -  jiems išankstinė senatvės pensija skiriama,   jeigu   jie   buvo   įstatymų   nustatyta tvarka nepertraukiamai  registruoti  bedarbiais  Lietuvos  darbo   biržos teritorinėje  darbo  biržoje  paskutinius 12 mėnesių,  iki buvo pripažinti  nedarbingais, jeigu  jie,  tapę  darbingais, vėl užsiregistravo ir yra registruoti bedarbiais iki pat kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dienos.
  • Negauna kitų valstybinių socialinio draudimo, valstybinių, šalpos  pensijų  (išskyrus  šalpos pensijas, įstatymų nustatytais atvejais mokamas namuose invalidus  slaugantiems  asmenims), užsienio  valstybės  pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už  asmens  darbo  pobūdį  (valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba  kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams,   kompensacijos  už  ypatingas  darbo sąlygas  ir  pan.),  mokamų  iš valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio  draudimo  fondo biudžeto, pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo  Pensijų  kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose   nustatytu   būdu,   netekto  darbingumo  periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos ar priešpensinės bedarbio išmokos;
  • Nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (t. y. nepriklauso  Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6 ir 8-9 nurodytoms apdraustųjų kategorijoms), taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą.

 

2. Kaip apskaičiuojamos išankstinės senatvės pensijos?

 

Išankstinė  senatvės  pensija  apskaičiuojama taip kaip valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.

PASTABA. Sukakus senatvės pensijos amžiui, senatvės pensija skiriama iš naujo ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, kurį asmeniui buvo mokėta išankstinė senatvės pensija.

 

3. Kokius dokumentus išankstinei senatvės pensijai skirti reikia pateikti?

  • Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Dokumentus, įrodančius Jūsų stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų, ir kt.);
  • Pažymas apie Jūsų uždarbį, turėtą 1984 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, o jei 1994 m. gavote ligos pašalpą – ir apie 1994 m. turėtą uždarbį (nuo 1991 m. sausio 1 d. turi būti nurodytas kiekvieno mėnesio uždarbis, o už 1984 – 1990 m. turi būti nurodytos metinės uždarbio sumos);
  • Dokumentus, patvirtinančius pensijos (pensijos išmokos) gavimo kitoje valstybėje faktą ir stažo laikotarpius, už kuriuos pensija asmeniui paskirta ir mokama (jei tokią pensiją (pensijos išmoką) asmuo gauna;
  • Jei stažą ir/ ar draudžiamąsias pajamas įrodančiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys (vardas ir pavardė) yra pakeisti, reikia pateikti ir pakeitimą pagrindžiantį dokumentą (santuokos liudijimą, ištuokos liudijimą ar kt.).
  • duomenis apie pareiškėjo asmeninę sąskaitą (jei asmuo pageidauja, kad pensija būtų pervedama į asmeninę sąskaitą banke).
  • Lietuvos darbo biržos  teritorinės  darbo   biržos išduota  pažyma,  kad   asmuo paskutinius  12 mėnesių iki kreipimosi dėl išankstinės   senatvės pensijos  skyrimo  buvo  registruotas  ir  tebėra    registruotas bedarbiu.  Kai  asmuo, kuris kreipiasi dėl išankstinės   senatvės pensijos skyrimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos  (iki 2005  m.  liepos  1  d.  -  Valstybinės  medicininės   socialinės ekspertizės  komisijos)  sprendimu buvo  pripažintas   nedarbingu (invalidu),  -  pateikiama darbo biržos išduota pažyma, kad   jis nepertraukiamai buvo registruotas bedarbiu paskutinius 12 mėnesių iki pripažinimo nedarbingu, taip pat kad jis, tapęs darbingu, vėl užsiregistravo  ir tebėra registruotas bedarbiu. Jeigu asmuo iki kreipimosi   dėl  išankstinės  senatvės  pensijos  skyrimo ar pripažinimo  nedarbingu  registruotas  bedarbiu  keliose darbo biržose, pateikiamos atitinkamos pažymos iš visų darbo biržų.
  • Motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų 5  ir daugiau vaikų, papildomai pateikia vaikų gimimo liudijimus. Vaiko, sukakusio 8 metus ar vyresnio, mirties atveju pateikiamas mirties liudijimas ir savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus archyvų išduotas išrašas iš vaiko gimimo įrašo.
  • Asmenys, kurie ne mažiau kaip  15  metų slaugė namuose  savo neįgalius vaikus (įvaikius) nepaisant jų  neįgalumo lygio  arba  savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2004 m. balandžio 1 d. - I ar II  grupės invalidais nuo vaikystės arba iki 2005 m. liepos 1  d. tapusius  I  ar II grupės invalidais iki 18 metų), jeigu šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliais (iki 2005 m.  liepos - invalidais) iki 18 metų, taip pat asmenys, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis  nuolatinės  slaugos poreikis (visiškos negalios invalidus), papildomai pateikia: 

                      * slaugyto namuose vaiko (įvaikio) gimimo liudijimą, - kai dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipiasi vienas iš neįgaliojo tėvų (įtėvių);

                      * dokumentus, patvirtinančius  globos  ar    rūpybos nustatymą  ir  asmens paskyrimą globėju ar rūpintoju, - kai dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipiasi asmuo, ne  mažiau kaip  15  metų  slaugęs  namuose  neįgalųjį,  kuriam   nustatytas specialusis  nuolatinės  slaugos  poreikis  (visiškos negalios invalidą);

                      * Lietuvos  nacionalinės  sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos  ir  (ar)  Neįgalumo  ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki  2005   m. liepos  1  d. -           * Valstybinės medicininės  socialinės   ekspertizės komisijos)   išduotus   pažymėjimus,  patvirtinančius, kuriuo laikotarpiu asmuo nustatytąja tvarka buvo pripažintas neįgaliu  asmeniu, jeigu tokių duomenų nėra socialinio draudimo skyriuje.

 

P a s t a b a. Turi būti pateikiami dokumentų originalai arba jų kopijos, patvirtintos notaro.

 

4. Kokie yra išankstinės senatvės pensijos  mokėjimo terminai?

 

Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas nutraukiamas:

1) asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių - nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos;

2) asmeniui paskyrus kitą pensiją ar išmoką - nuo kitos pensijos ar išmokos paskyrimo dienos;

3) asmeniui išvykus nuolat gyventi į užsienį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip – nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos.

 

5. Už kokį mėnesį mokama išankstinė senatvės pensija?

Išankstinė senatvės pensija mokama už praėjusį mėnesį.

 

6. Ar mokama išankstinė senatvės pensija dirbant?

Paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas turi pajamų (dirba pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, individualių įmonių savininkai,  tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą,  taip pat ūkininkai ar jų partneriai pagal Ūkininko ūkio įstatymą.

 

IV.Netekto darbingumo (invalidumo) pensijos

 

1. Kas turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją?

Teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:

  • Yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas;
  • Yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 45 ir daugiau procentų darbingumo;
  • Turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

P a s t a b a. Užsienyje gyvenantys asmenys, kurie Lietuvoje yra įgiję valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėse konvencijose, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

2. Kas asmenį pripažįsta nedarbingu ar iš dalies darbingu?

Kokia institucija nustato asmens darbingumo lygį?

 

Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

3. Koks asmuo yra laikomas nedarbingu ir iš dalies darbingu?

Nedarbingu laikomas asmuo, kurį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažįsta netekusiu 75-100 procentų darbingumo (t. y. jam nustatoma 0-25 procentų darbingumo).

Iš dalies darbingu laikomas asmuo, kurį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažįsta netekusiu 45-70 procentų darbingumo (t. y. jam nustatoma 30-55 procentų darbingumo).

 

4. Koks yra minimalus ir būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai gauti?

 

Amžius

Minimalus stažas

Būtinas stažas

Iki 22

2 mėn.

1 m

22

4 mėn.

1 m

23

6 mėn.

1 m

24

8 mėn.

1 m 4 mėn.

25

10 mėn.

1 m. 8 mėn.

26

1 m.

2 m.

27

1 m. 2 mėn

2 m 4 mėn

28

1 m. 4 mėn

2 m 8 mėn

29

1 m. 6 mėn.

3 m.

30

1 m. 8 mėn.

3 m. 4 mėn.

31

1 m. 10 mėn.

3 m. 8 mėn.

32

2 m.

4 m.

33

2 m. 2 mėn.

4 m. 4 mėn.

34

2 m. 4 mėn.

4 m. 8 mėn.

35

2 m. 6 mėn.

5 m.

36

2 m. 8 mėn.

5 m. 4 mėn.

37

2 m. 10 mėn.

5 m. 8 mėn.

38

3 m.

6  m.

39

3 m. 6 mėn.

 7 m.

40

4 m.

8 m.

41

4 m. 6 mėn.

9 m.

42

5 m.

10 m.

43

5 m. 6 mėn.

11 m.

44

6 m.

12 m.

45

6 m 6 mėn.

13 m.

46

7 m.

14 m.

47

7 m. 6 mėn.

15 m.

48

8 m.

16 m.

49

8 m. 6 mėn.

17 m.

50

9 m.

18 m.

51

9 m. 6 mėn.

19 m.

52

10 m.

20 m.

53

10 m. 6 mėn.

21 m.

54

11 m.

22 m.

55

11 m 6 mėn.

23 m.

56

12 m.

24 m.

57

12 m. 6 mėn.

25 m.

58

13 m.

26 m.

59

13 m 6 mėn.

27 m.

60

14 m.

28 m.

61

14 m. 6 mėn.

29 m.

62

15 m.

30 m.

63

15 m.

30 m.

64

15 m.

30 m.

65

15 m.

30 m.

 

P a s t a b o s.

Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo netekto darbingumo pensijai gauti reikalavimai nustatomi pagal asmens amžių jo pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną arba tą dieną, kurią jis buvo tikrinamas pakartotinai ar kreipimosi dėl šios pensijos dieną.

Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo netekto darbingumo pensijai gauti reikalavimas negali viršyti minimalaus ir būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.

 

5. Kokius dokumentus netekto darbingumo pensijai skirti reikia pateikti?

  • Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Darbingumo lygio pažymą, išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (invalidumo pažymėjimas, išduotas iki 2005 m. liepos 1 d. valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos); 
  • Dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d.;
  • Dokumentus, įrodančius pajamas, prilyginamas asmens draudžiamosioms pajamoms nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.;
  • Dokumentus, patvirtinančius pensijos (pensijos išmokos) gavimo kitoje valstybėje faktą ir stažo laikotarpius, už kuriuos pensija asmeniui paskirta ir mokama (jei tokią pensiją (pensijos išmoką) asmuo gauna;
  • Jei stažą ir/ ar draudžiamąsias pajamas įrodančiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys (vardas ir pavardė) yra pakeisti, reikia pateikti ir pakeitimą pagrindžiantį dokumentą (santuokos liudijimą, ištuokos liudijimą ar kt.).
  • duomenis apie pareiškėjo asmeninę sąskaitą (jei asmuo pageidauja, kad pensija būtų pervedama į asmeninę sąskaitą banke).

P a s t a b a. Turi būti pateikti dokumentų originalai arba jų kopijos, patvirtintos notaro.

 

6. Kada netekto darbingumo pensija gali būti skiriama iš naujo?

Pensijos gavėjo prašymu netekto darbingumo gali būti paskirta iš naujo:

- kai nustatomi didesni netekto darbingumo procentai (vietoj 45-55 procentų netekto darbingumo ar vietoj III invalidumo grupės nustačius 60-70 procentų netekto darbingumo, arba vietoj 60-70 procentų netekto darbingumo ar vietoj II invalidumo grupės nustačius 75-100 procentų netekto darbingumo, arba vietoj 45-55 procentų netekto darbingumo ar vietoj III invalidumo grupės nustačius 75-100 procentų netekto darbingumo);   

- kai  po pensijos paskyrimo įgyjamas papildomas, ne mažesnis kaip 1 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;

- kai įgyjamas būtinas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas.

 

7. Už kokį mėnesį mokama netekto darbingumo pensija?

Netekto darbingumo pensija mokama už einamąjį mėnesį.

 

V.Našlių ir našlaičių pensijos

 

1. Kokiomis sąlygomis skiriamos našlių ir našlaičių pensijos?

Našlių ir našlaičių pensija skiriama, jei asmuo mirties dieną atitiko šias sąlygas:

 

  • buvo įgijęs Valstybinio socialinio draudimo pensijų  įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (jei asmuo mirė iki 2005-07-01 – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba gavo vieną iš šių pensijų – netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės;
  • minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą atitinkamos rūšies pensijai mirusysis įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, dalį stažo įgijusius neteisėto kalinimo metu ar tremtyje, kuriems sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma).
  • miręs po 1991-06-01, t.y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, asmuo buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

 

2. Kas turi teisę gauti našlių pensiją?

 

Teisę gauti našlių pensiją turi asmenys:

 

  • sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu;
  • pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
  • buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;
  • buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005-07-01 – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 –.invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.

Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

 

Našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

 

 

3. Koks yra našlių pensijos dydis?

Našlei ar našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį tvirtina Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. Šis dydis negali būti mažesnis nei 70 Lt.

 

4. Kas turi teisę gauti našlaičių pensiją?

  • mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 – invalidais) iki 18 metų ir jeigu nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005-07-01 buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).
  • nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų aukštųjų, profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir mokiniai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo (išskyrus bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis šiose mokyklose, rugpjūčio 31 d.), bet neilgiau, negu jiems sukaks 24 metai.

 

5. Ar išlieka teisė gauti našlaičių pensiją, jei mirusiojo asmens vaikas įvaikinamas?

Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.

 

6. Kaip skiriama našlaičių pensija netekusiems abiejų tėvų?

Našlaičiams, netekusiems abiejų tėvų, našlaičių pensija skiriama už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai.

 

7. Ar mokama našlaičių pensija asmeniui, turinčiam teisę gauti (ar gaunančiam) našlių pensiją?

 

Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

 

8. Ar mokama našlaičių pensija asmeniui, turinčiam teisę gauti (ar gaunančiam) netekto darbingumo (invalidumo) pensiją?

Našlaičių pensija mokama kartu su netekto darbingumo (invalidumo) pensija.

 

9. Koks yra našlaičių pensijos dydis?

Našlaičių pensija skiriama 50 procentų mirusiajam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (iki 2005-07-01 – II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu miręs asmuo nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, arba mirusiajam galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio, jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Tokio dydžio našlaičių pensija skiriama, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi du ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dydžio.

 

Mirus senatvės, netekto darbingumo, invalidumo ar išankstinės senatvės pensijos gavėjui, našlaičio pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos dydį. Skiriant našlaičių pensiją,  netekto darbingumo pensijos, apskaičiuotos asmeniui netekusiam 45-55 proc. darbingumo (iki 2005-07-01 - III grupės invalidumo pensijos), 50 proc. mažinimas netaikomas.

 

Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir (ar) naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos.

 

10. Kokie yra našlaičių pensijos mokėjimo terminai?

Našlaičių pensija mokama laikotarpį, kuriam išlieka teisė gauti paskirtąją pensiją (t. y. iki našlaičiams sukanka 18 metų, o jeigu jie yra nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai, o jeigu jie yra pripažinti neįgaliais iki 18 metų, - iki kol jie bus pripažinti neįgaliais).

 

11. Kokius dokumentus našlaičių pensijai skirti reikia pateikti?

  • Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Mirties liudijimą arba teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu;
  • Našlaičių gimimo liudijimus;
  • Mokymo įstaigų pažymėjimus, jeigu našlaičiai, vyresni kaip 18 metų, mokosi;
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005 m. liepos 1 d. išduotą invalidumo pažymą) jeigu našlaičio teisė gauti našlaičių pensiją priklauso nuo neįgalumo;

 

Jeigu mirusysis iki mirties negavo senatvės, netekto darbingumo arba invalidumo pensijos, kreipiantis dėl našlių ir našlaičių pensijos skyrimo, teritoriniam „Sodros“ skyriui dar reikia papildomai pateikti:

  • Dokumentą apie mirusio asmens amžių, jeigu tai nenurodyta mirties liudijime;
  • Dokumentus, įrodančius mirusiojo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31d.;
  • Dokumentus, įrodančius mirusiojo pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.

 

P a s t a b a. Turi būti pateikti dokumentų originalai arba jų kopijos, patvirtintos notaro.

 

12. Už kokį mėnesį mokama našlaičių pensija?

Našlaičių pensija mokama už einamąjį mėnesį.

 

13. Ar mokama (neribojama) našlaičių pensija dirbant (įsidarbinus)?

Našlaičių pensija mokama neatsižvelgiant į pensijos gavėjo po pensijos paskyrimo gaunamų pajamų faktą ir šių pajamų dydį.

 

VI. Duomenų apie asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius bei draudžiamosioms pajamoms prilyginamas pajamas kaupimas

 

1. Kokių asmenų ir kokie duomenys kaupiami?

VSDF valdybos teritoriniai skyriai kaupia duomenis apie asmenų, kurie ateityje įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, buvusius iki 1993-12-31, bei draudžiamosioms pajamoms, gautas per laikotarpį nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31 (jei minėtu laikotarpiu stažo įgyta mažiau kaip per 5 kalendorinius metus arba šiuo laikotarpiu iš viso stažo neįgyta, asmuo pateikia dokumentus apie pajamas, gautas ankstesniu laikotarpiu – nuo 1974-01-01 iki 1983-12-31).

 

2. Kokius dokumentus reikia pateikti duomenų apie asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius bei draudžiamosioms pajamoms prilyginamas pajamas kaupimui?

 

Duomenų apie asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius bei draudžiamosioms pajamoms prilyginamas pajamas kaupimui pateikiami dokumentai, įrodantys asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą iki 1993-12-31, ir/ar draudžiamąsias pajamas, gautas per laikotarpį nuo 1984-01-01 iki 1993-12-31 (jei minėtu laikotarpiu stažo įgyta mažiau kaip per 5 kalendorinius metus arba šiuo laikotarpiu iš viso stažo neįgyta, reikia pateikti  dokumentus apie pajamas, gautas ankstesniu laikotarpiu – nuo 1974-01-01 iki 1983-12-31).

Stažą įrodantys dokumentai įvardyti skyriaus „Bendros nuostatos“ atsakyme į klausimą „Kokiais dokumentais įrodomas stažas?“, draudžiamąsias pajamas - įvardyti skyriaus „Bendros nuostatos“ atsakyme į klausimą „Kokiais dokumentais įrodomos pajamos?”.
 

3. Kur reikia pateikti turimus dokumentus apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius bei draudžiamosioms pajamoms prilyginamas pajamas?

Dokumentai apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus laikotarpius bei draudžiamosioms pajamoms prilyginamas pajamas gali būti pateikiami bet kuriam VSDF valdybos teritoriniam skyriui.