Spausdinti
atgal Įmokos
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO (VSD) ĮMOKŲ MOKĖJIMAS IR IŠIEŠKOJIMAS
 
I. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas
 
1. Kas moka valstybinio socialinio draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu?
 
Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai (darbdaviai). (VSD Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
2. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas moka apdraustieji asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu?
 
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo jiems priskaičiuoto mėnesinio darbo užmokesčio (atlyginimo) moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 3 proc., sveikatos draudimui – 6 proc.). (VSD Fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 4 d.; Žin., 2010, Nr. 153-7782);
 
3. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, dirbančius pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, moka draudėjai?
 
Draudėjai nuo apdraustiesiems priskaičiuoto mėnesinio darbo užmokesčio (atlyginimo) sumos iš savo lėšų moka bendrąjį valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo 30,8 procento dydžio tarifo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 3,4 proc.; nedarbo socialiniam draudimui – 1,1 proc.; sveikatos draudimui – 3 proc.) bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal tai, kuriai tarifų grupei priklauso draudėjas (I gr. – 0,9 proc., II gr. – 0,38 proc., III gr. – 0,18 proc.). (VSD Fondo biudžeto 2011 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 1-3 d., Žin., 2010, Nr. 153-7782);
 
4. Kas moka valstybinio socialinio draudimo įmokas už asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis ir pagal VSD įstatymo nuostatas yra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu?
 
Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis ir pagal VSD įstatymo nuostatas yra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. (VSD Įstatymo 5 str. 1 d., 1 p., Žin., 2008, Nr. 149-6019);
 
5. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas 2011 metais moka draudėjai ir apdraustieji asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo - Lietuvos vieneto?
 
2011 metais draudėjas – Lietuvos vienetas, kaip šį sąvoką apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, už VSD įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardytus asmenis – nuolatinius Lietuvos gyventojus, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, nuo autorinio atlygio sumos iš savo lėšų moka 31,7 proc. arba 31,18 proc. ar 30,98 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (23,3 proc. pensijų socialiniam draudimui; 3,4 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui; 1,1 proc. nedarbo socialiniam draudimui; 3 proc. sveikatos draudimui ir 0,9 proc. arba 0,38 proc. ar 0,18 proc. nelaimingų atsitikimo darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal tai, kuriai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo tarifų grupei priklauso draudėjas), o apdraustieji asmenys nuo autorinio atlygio sumos moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas ( 3 proc. pensijų socialiniam draudimui; 6 proc. sveikatos draudimui).
 
Išimtis - apdraustųjų asmenų, turinčių meno kūrėjo statusą, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 proc. šių pajamų pagal autorinę sutartį sumos.
 
(VSD Fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 6 d.; Žin., 2010, Nr. 153-7782; VSD įstatymo 5,7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 str., 2010, Nr. 137-7003).
 
6. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas 2011 metais moka draudėjai ir apdraustieji asmenys, kurie nėra išvardyti VSD įstatymo 4 str. 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis?
 
2011 metais draudėjai – Lietuvos vienetai už asmenis – nuolatinius Lietuvos gyventojus, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kurie nėra išvardyti VSD įstatymo 4 str. 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 29,7 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui- 3,4 proc.; sveikatos draudimui – 3 proc.). Apdraustieji asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kurie nėra išvardyti VSD įstatymo 4 str. 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 3 proc.; sveikatos draudimui 6 proc.). Bendras VSD įmokų tarifas 38,7 proc.
 
2011 metais socialinio draudimo įmokų bazė, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos, asmenų, kurie nėra išvardyti VSD įstatymo 4 str. 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis, sudaro 50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos.
 
(VSD Įstatymo 4 str. 5 d. redakcija įsigaliojusi nuo 2010-01-01, Žin. 2004, Nr. 171-6295; VSD Fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 7 d.; Žin., 2010, Nr. 153-7782; VSD Įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 str. 2 d.; Žin., 2009, Nr. 93-3981).
 
7. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas 2011 metais moka draudėjai ir apdraustieji asmenys, kurie yra susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir tuo pat metu iš šio draudėjo gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos?
 
2011 metais draudėjai iš savo lėšų nuo apdraustųjų asmenų pajamų, gautų iš sporto ar atlikėjo veiklos, kai asmuo tuo pat metu yra susijęs su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, moka 31,7 proc. arba 31,18 proc. ar 30,98 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (23,3 proc. pensijų socialiniam draudimui; 3,4 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui; 1,1 proc. nedarbo socialiniam draudimui; 3 proc. sveikatos draudimui ir 0,9 proc. arba 0,38 proc. ar 0,18 proc. nelaimingų atsitikimo darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal tai, kuriai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo tarifų grupei priklauso draudėjas), o apdraustieji asmenys moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas ( 3 proc. pensijų socialiniam draudimui; 6 proc. sveikatos draudimui). (VSD Fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 6 d.; Žin., 2010, Nr. 153-7782).
 
8. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas 2011 metais moka draudėjai ir apdraustieji asmenys, kurie gauna pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kai jie su draudėju nėra susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais?
 
2011 metais draudėjai už asmenis – nuolatinius Lietuvos gyventojus, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunančius pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kurio jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžt Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 28,5 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti - 2,2 proc.; sveikatos draudimui – 3 proc.). Apdraustieji asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kurio jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 3 proc.; sveikatos draudimui - 6 proc.). Bendras VSD įmokų tarifas 37,5 proc.
 
2011 metais socialinio draudimo įmokų bazė, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos, asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kai jie su draudėju nėra susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sudaro 50 proc. pajamų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą sumos.
 
(VSD Įstatymo 4 str. 5 d. redakcija įsigaliojusi nuo 2010-01-01, Žin. 2004, Nr. 171-6295; VSD Fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 7 d.; Žin., 2010, Nr. 153-7782; VSD Įstatymo 2, 4, 7, 8, 9 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 str. 2 d.; Žin., 2009, Nr. 93-3981).
 
9. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas mokamos už asmenis, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą?
 
Už asmenis, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą ir kurių darbo užmokestis neviršija 3 minimalių mėnesinių algų dydžio, ne daugiau kaip vienus jų darbo metus (skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius), draudėjo ir apdraustojo VSD įmokos mokamos, įvertinus kuriai nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priskirtas draudėjas:
 
I gr. bendras VSD įmokų tarifas - 14,40 % , įskaitant. 8,40 % draudėjo ir 6 % - apdraustojo;
 
II gr. - 13,88 %, įskaitant 7,88 % draudėjo ir 6 % apdraustojo;
 
III gr. - 13,68 %, įskaitant 7,68 % draudėjo ir 6 % apdraustojo.
 
Šie asmenys draudžiami VSD įstatymo 3 straipsnio 2-5 dalyse nurodytoms socialinio draudimo rūšims ir ši nuostata galioja nuo 2010-08-01 iki 2012-07-31. Lengvatinis tarifas taikomas nuo kiekvienam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, neviršijančios 3 MMA dydžio ir ne daugiau kaip vienus metus (skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius (VSD įstatymo 8 str. 1 d. 29 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295; VSD įstatymo 4, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 str. 1 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., Žin., 2010, Nr. 86-4517).
 
10. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas moka draudėjai ir apdraustieji už asmenis, kurie yra operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai ir kuriems yra mokamas atlygis?
 
Už asmenis, kurie yra operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, - sutartyse nustatytu slapto bendradarbiavimo laikotarpiu mokamos bendras 35,3 proc. dydžio tarifo VSD įmokos, įskaitant 26,3 proc. draudėjų ir 9 proc. apdraustųjų. Nuostata įsigaliojo nuo 2010-08-01 (VSD įstatymo 4, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 str. 3 d., 2010, Nr. 86-4517; VSD įstatymo 4 str. 10 d., 2004, Nr. 171-6295; ).
 
11. Kokio dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas turi būti mokamos už meno kūrėjo statusą turinti asmenį?
Už darbingo amžiaus asmenis, kurie tūri meno kūrėjo statusą, tačiau neturi draudžiamųjų pajamų arba kurių draudžiamosios pajamos yra mažesnės nei 12 MMA (9600 Lt), valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos MMA mokamos 29,7 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokos (26,3 proc. pensijų draudimui ir 3,4 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui). Valstybės lėšomis sumokama tik trūkstama iki 12 MMA socialinio draudimo įmokų sumą (VSD įstatymo 5, 7 ir 9 str. pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniai; Žin., 2010, Nr. 137-7003; VSD Fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 10 d.; Žin., 2010, Nr. 153-7782; VSD įstatymo 5str. 3 d. 2004, Nr. 171-6295).
 
12. Kas apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas?
 
Draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas. (VSD Įstatymo 9 str. 1 d.; Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
13. Kas apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos?
 
Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną (VSD Įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 str. 1 d., Žin., 2008, Nr. 149-6019).
 
14. Nuo kurios dienos draudėjas apskaičiuoja, išskaito ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas?
 
Draudėjas valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja, išskaito ir moka nuo tos dienos, kurią apdraustasis pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą. (VSD Įstatymo 9 str. 1 d.; Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
15. Kada draudėjas privalo sumokėti nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas?
 
Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. (VSD Įstatymo 9 str. 2 d.; Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
16. Kokiais valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminais Fondo biudžetui gali atsiskaityti už samdomus darbuotojus žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai?
 
Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus valstybinio socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. (VSD Įstatymo 9 str. 3 d.; Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
II. Valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas
 
1. Nuo kokių apdraustųjų pajamų (asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ir tarnybos pagrindu) skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos?
 
Apdraustųjų asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ir tarnybos pagrindu, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:
  • apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
  • apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
  • apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme bei Teisėjų atlyginimų įstatyme;
  • priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims;
  • apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką;
  • premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus VSD Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išmokas);
  • apdraustajam apskaičiuotą atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išmokas), mokamus operatyvinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka.
(VSD Įstatymo 7 str. 1 d. 1-6 p. redakcija įsigaliojusi nuo 2009-01-01; Žin., 2008, Nr. 149-6019; VSD įstatymo 7 str. 1 d. 7 p. redakcija įsigaliojusi nuo 2010-08-01; Žin., 2010, Nr. 86-4517);
 
2. Kaip skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje?
 
Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nustatoma kiekvienoje darbovietėje atskirai. (VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20.2 p. Žin., 2005, Nr. 75-2725);
 
3. Kaip skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką?
 
Jeigu pagal įstatymus darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo faktiško darbo užmokesčio (bet ne mažesnio kaip minimali mėnesinė alga), perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui. (VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20.4 p., Žin., 2005, Nr. 75-2725);
 
4. Kaip skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jei darbuotojas dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų?
 
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 200 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, kai neįvykdžius išdirbio normų dėl darbuotojo kaltės mokama už faktiškai atliktą darbą, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai atliktą darbą. (VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20.4 p., Žin., 2005, Nr. 75-2725);
 
III. Pajamos ir atvejai, kada valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos
 
1. Nuo kokių pajamų ir kokiais atvejais, dirbant pagal darbo sutartį, neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos?
 
Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, nurodyti VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 1-29 punktuose (Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
2. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui (darbuotojui) išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens (darbuotojo) sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ?
 
Nuo pašalpos, kurią apdraustam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos. Suma, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, didinama tiek kartų, už kiek mirusių apdraustojo asmens šeimos narių, nurodytų šiame punkte, išmokama pašalpa. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
3. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui (darbuotojui) išmoka darbdavys stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais?
 
Nuo pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui (darbuotojui) išmoka darbdavys stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
4. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo pašalpos, kurią mirus apdraustajam asmeniui (darbuotojui) darbdavys išmoka mirusiojo darbuotojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams)?
 
Nuo pašalpos, kurią mirus apdraustajam asmeniui (darbuotojui) darbdavys išmoka mirusiojo darbuotojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 2 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
5. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio?
 
Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos tik nuo išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
6. Ar skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti?
 
Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 4 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
7. Ar skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 5 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
8. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą?
 
Nuo įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą, socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Tačiau prie šių sumų nepriskiriamos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios mokamos darbuotojui. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
9. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas?
 
Nuo ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo lėšų už pirmąsias dvi dienas, socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 7 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
10. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 8 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
11. VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 9 p. neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d., VSD Įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 str. 1 d., Žin., 2008, Nr. 149-6019;
12. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 10 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
13. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, neskaičiuojamos (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 11 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
14. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo švietimo įstaigų studentų ir mokinių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokymosi (studijų) užsienyje išlaidas?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo švietimo įstaigų studentų ir mokinių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokymosi (studijų) užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 12 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
15. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo kompensacijų, mokamų priimant arba perkeliant darbuotoją į kitoje vietovėje esantį darbą?
 
Nuo kompensacijų, mokamų priimant arba perkeliant darbuotoją į kitoje vietovėje esantį darbą, socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 13 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
16. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 14 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
17. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų, deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su minėtaisiais asmenimis, išlaikyti?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų, deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su minėtaisiais asmenimis, išlaikyti neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 15 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
18. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 16 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
19. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos, ar užsienio valstybių institucijos, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš minėtų institucijų, jei nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmoks pagal teisės aktus, kuriais vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos, ar užsienio valstybių institucijos, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš minėtų institucijų, jei nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmoks pagal teisės aktus, kuriais vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 17 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
20. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 18 p., 2004, Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
21. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, neskaičiuojamos, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 19 p., Žin., 2004, Nr.171-6295);
 
22. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo draudimo įmokos, darbdavio mokamos draudimo įmonei už darbuotojų nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą tais atvejais, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui, neskaičiuojamos. (VSD įstatymo 8 str. 1 d. 20 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295);
 
23. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo Lietuvos mokslų akademijos savo nariams mokamų mėnesinių išmokų už Lietuvos mokslų akademijos nario vardą ir aukštųjų mokyklų mokamų universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinių išmokų?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo Lietuvos mokslų akademijos savo nariams mokamų mėnesinių išmokų už Lietuvos mokslų akademijos nario vardą ir aukštųjų mokyklų mokamų universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinių išmokų, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 21 p., Žin., 2004, Nr.171-6295);
 
24. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo darbuotojo gautų iš darbdavio pajamų natūra (dovanų, prizų ir kt.) vertė?
 
Nuo darbuotojo gautų iš darbdavio pajamų natūra (dovanų, prizų ir kt.) vertė socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, jeigu ji neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymą. Jeigu pajamos (ar jų dalis), iš darbdavio gautos natūra, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nuo šių pajamų (ar jos dalies) socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos. Dėl informacijos apie pajamų natūra vertės apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu prašome kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 22 p., Žin., 2004, Nr.171-6295);
 
25. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo pensijų išmokos, mokamos iš įmonės pensijų fondų ar tam tikslui skirtų lėšų buvusiems darbuotojams?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo pensijų išmokos, mokamos iš įmonės pensijų fondų ar tam tikslui skirtų lėšų buvusiems darbuotojams, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 23 p., Žin., 2004, Nr.171-6295);
 
26. Ar skaičiuojamos socialinio draudimoįmokos nuo darbdavio mokamų draudimo įmokų, kurių mokėjimas privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus papildomam darbuotojo gyvybės ir sveikatos draudimui?
 
Nuo darbdavio mokamų draudimo įmokų, kurių mokėjimas privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus papildomam darbuotojo gyvybės ir sveikatos draudimui valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 24 p., Žin., 2004, Nr.171-6295);
 
27. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 25 p., Žin., 2004, Nr.171-6295);
 
28. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo tantjemų, kurios išmokamos valdybos ar stebėtojų tarybos nariams?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo tantjemų, kurios išmokamos valdybos ar stebėtojų tarybos nariams dirbantiems ar nedirbantiems bendrovėje, neskaičiuojamos. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 26 p., Žin., 2004, Nr.171-6295);
 
29. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus?
 
Neskaičiuojamos (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 27 p., Žin., 2009, Nr. 25-972; 27 punkto 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant VSD įmokas už 2010 ir vėlesnius metus);
 
30. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu?
 
Neskaičiuojamos (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 27 p., Žin., 2009, Nr. 25-972; 27 punkto II dalies nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.);
 
31. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos pridėtinės vertės mokesčio sumos už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumos už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neskaičiuojamos (VSD įstatymo 8 str. 1 d. 28 p, Žin., 2004, Nr. 171-6295; VSD įstatymo 2, 4, 8, 9, 10, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 str., Žin., 2009, Nr. 159-7208);
 
32. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio, mokamo asmenims, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą?
 
Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, mokamo asmenims, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą ir kurių darbo užmokestis neviršija 3 minimaliųjų algų dydžio, ne daugiau kaip vienus jų darbo metus (skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius). Nuostata netaikoma apskaičiuojant VSD įmokas VSD įstatymo 3 straipsnio 2-5 dalyse nurodytoms socialinio draudimo rūšims.
 
Ši nuostata galioja nuo 2010-08-01 iki 2012-07-31.
 
(VSD įstatymo 8 str. 1 d. 29 p., Žin., 2004, Nr. 171-6295; VSD įstatymo 4, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 str. 1 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., Žin., 2010, Nr. 86-4517)
 
33. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo bendrovėje išmokamų dividendų?
 
Nuo bendrovėje išmokamų dividendų socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos;
 
34. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo kompensacijų mokamų darbuotojui pagal nekonkuravimo sutartį?
 
Nuo kompensacijų pagal nekonkuravimo sutartį, periodiškai mokamų fiziniam asmeniui (buvusiam įmonės darbuotojui) nustatytu laikotarpiu, kurio metu pastarasis nekonkuruos su buvusiu darbdaviu ar nedirbs konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos.
 
Jeigu kompensacijos pagal nekonkuravimo sutartį mokamos įmonės darbuotojui laikotarpiu, kai jis šioje įmonėje dirba, tai šios kompensacijos yra priskiriamos su darbo santykiais susijusioms kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokoms, nuo kurių socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos.
 
35. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo išmokų, mokamų pagal paslaugų, panaudos, pavedimo, nuomos sutartis?
 
Socialinio draudimo įmokos nuo fizinio ar juridinio asmens mokamų išmokų pagal paslaugų, panaudos, pavedimo, nuomos sutartis neskaičiuojamos. Tačiau nuo pajamų, gautų pagal paslaugų, panaudos, pavedimo, nuomos sutartis, kai šias pajamas gauna asmuo, kuris yra įregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje individualią veiklą ir šios pajamos yra deklaruotos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos.
 
36. Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo darbdavio darbuotojo naudai sumokėtą gyventojų pajamų mokestį ar apdraustojo socialinio draudimo įmokų dalį, kurios turi būti sumokėtos už nepinigines dovanas bei už gyvybės draudimo įmokas?
 
Neskaičiuojamos. Šios darbdavio darbuotojo naudai sumokėtos lėšos nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokoms (VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 23 p., Žin., 2005, Nr. 75–2725).
 
IV. Dėl atsakomybės už ne laiku ir neteisingą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą
 
Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo draudėjams, laiku nesumokėjusiems valstybinio socialinio draudimo įmokų
 
1. Ar skaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas?
 
Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.
 
(VSD Įstatymo 16 str. 1 d., Žin., 2004, Nr. 171–6295)
 
2. Kokia atsakomybė tenka draudėjui, jei neteisingai apskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokas?
 
Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai neskaičiuojami.
 
Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pristatė patikslintas ataskaitas ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju nustatyta tvarka skaičiuojami tik delspinigiai.
 
(VSD Įstatymo 16 str. 2 d., Žin., 2004, Nr. 171–6295)
 
3. Ar galima atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą?
 
Fondo valdyba, o VSD Įstatymo 31 str. 17 p. numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.
 
Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų
 
(VSD Įstatymo 16 str. 3 d., 31 str. 17 p. Žin., 2007, Nr. 138-5651)
 
4. Ar galima atidėti delspinigių išieškojimo laiką arba atleisti draudėją nuo delspinigių mokėjimo?
 
Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti draudėją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.
 
Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis išieškojimo laiką.
 
(VSD Įstatymo 16 str. 4,5 d., 31 str. 17 p., Žin., 2007, Nr. 138–5651)
 
5. Ar galima atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo?
 
Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenumatytų aplinkybių buvimą draudėjas turi įrodyti pats.
 
(VSD Įstatymo 16 str. 5 d., Žin., 2007, Nr. 138–5651)
 
6. Ar galima atidėti draudėjui baudų išieškojimą?
 
Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksų) išieškojimą iki vienų metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.
 
(VSD Įstatymo 16 str. 6 d., 31 str. 17 p., Žin., 2007, Nr. 138–5651)
 
7. Koks yra į Fondą nesumokėtų socialinių draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminas?
 
Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.
 
(VSD Įstatymo 16 str. 7 d., Žin., 2004, Nr. 171–6295)
 
8. Už kokį laikotarpį galima tikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas?
 
Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami, netaikant 5 metų termino. Šis terminas taip pat netaikomas, kai į Fondą pervedamos lėšos už asmens įgytas pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą.
 
(VSD Įstatymo 16 str. 11 d., Žin., 2007, Nr. 138–5651)
 
9. Kokiais atvejais valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolos gali būti pripažintos beviltiškomis?
 
Valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolas galima pripažinti beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.
 
(VSD Įstatymo 29 str. 2 d. 9 p., Žin., 2004, Nr. 171–6295)
 
10. Kur gali kreiptis draudėjai dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir ką jie privalo pateikti?
 
Dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjai gali kreiptis į Fondo valdybos teritorinius skyrius, pateikdami: motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą.
 
(VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61.2 p., Žin., 2005, Nr. 75–2725)
 
Savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys socialinio draudimo įmokas už save, kreipdamiesi dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką.
 
(VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61.8 p., Žin., 2005, Nr. 75–2725)
 
11. Kur gali kreiptis draudėjai dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo arba išieškojimo laiko atidėjimo ir ką jie privalo pateikti?
 
Dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo arba išieškojimo laiko atidėjimo draudėjai gali kreiptis į Fondo valdybos teritorinius skyrius, pateikdami: motyvuotą prašymą; dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo priežastis (įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pateikia Finansų ministerijos ar savivaldybės ataskaitas apie jų nevisišką ar ne laiku vykdomą finansavimą (mėnesiais); paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą (savarankiškai dirbantys asmenys pateikia patvirtintas įsiskolinimo laikotarpio pajamų deklaracijų kopijas); delspinigių sumokėjimo grafiką.
 
(VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 79 p., Žin., 2005, Nr. 75–2725)
 
12. Kur gali kreiptis draudėjai dėl baudos sumokėjimo laiko atidėjimo iki vienerių metų ir ką jie privalo pateikti?
 
Dėl baudų sumokėjimo (išieškojimo) atidėjimo draudėjai gali kreiptis į Fondo valdybos teritorinius skyrius, pateikdami: motyvuotą prašymą, kuriame išdėstytos aplinkybės, dėl kurių buvo apskaičiuotos per mažos socialinio draudimo įmokos; paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą; patikrinimo akto, kuriame apskaičiuota bauda, kopiją; baudų mokėjimo grafiką, kuriame išdėstytas baudų mokėjimas dalimis ne ilgiau kaip per vienerius metus; dokumentą, patvirtinantį patikrinimo aktu papildomai priskaičiuotų (neteisėtai sumažintų) socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
 
(VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 92 p., Žin., 2005, Nr. 75–2725)
 
13. Kur gali kreiptis draudėjai dėl atleidimo nuo baudos mokėjimo ir ką jie privalo pateikti?
 
Dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo draudėjai gali kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdami: motyvuotą prašymą, kuriame išdėstytos aplinkybės, dėl kurių buvo apskaičiuotos per mažos socialinio draudimo įmokos; paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą; patikrinimo akto, kuriame apskaičiuota bauda, kopiją; dokumentą, patvirtinantį patikrinimo aktu papildomai priskaičiuotų (neteisėtai sumažintų) socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
 
(VSD Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 103 p., Žin., 2005, Nr. 75–2725)
 
V. Valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolos išieškojimas
 
1. Kokie yra nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio išieškojimo būdai?
 
Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:
  1. duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;
  2. duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą;
  3. duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų;
  4. inicijuoti bankroto bylų iškėlimą.
(VSD Įstatymo 17 str. 1 d., Žin., 2004, Nr. 171–6295)
 
2. Kokiomis priverstinio poveikio priemonėmis Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali užtikrinti skolos išieškojimą?
 
Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:
  1. duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;
  2. kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
  3. areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.
(VSD Įstatymo 17 str. 2 d., 2004, Nr. 171–6295)
 
3. Ar Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali perduoti skolos išieškojimą antstoliams?
 
Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.
 
(VSD Įstatymo 17 str. 3 d., Žin., 2004, Nr. 171-6295)
 
4. Kaip nustatomi priverstinio poveikio priemonių taikymo veiksmai?
 
Fondo valdybos teritorinių skyrių veiksmus tais atvejais, kai asmenys pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybinį socialinį draudimą, nustato „Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės“ patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 (Žin., 2009, Nr. 11-436; 2009, Nr. 51-2049)